Robert Hubert (Hiuberas Robèras) 1733 05 22Paryžius 1808 04 15Paryžius, prancūzų tapytojas, grafikas. Iš pradžių mokėsi pas skulptorių M.‑A. Slodtzą, apie 1745–51 – Paryžiuje (manoma, Navarre’o arba Beauvais koleže). 1754–65 gyveno Italijoje (daugiausia Romoje, Neapolyje, t. p. Sicilijoje); sukūrė daug laisvos manieros piešinių sangvinu, vėliau Prancūzijoje jų pagrindu tapė paveikslus. Proteguojamas grafo de Stainville’io tapo Prancūzijos akademijos Romoje nariu. Italijoje susipažino su J.‑H. Fragonard’u, G. P. Panini, G. B. Piranesi, patyrė jų įtaką. 1765 grįžo į Paryžių, 1766 tapo Karališkosios tapybos ir skulptūros akademijos nariu. 1767–98 eksponavo savo kūrybą Salonuose.
H. Robert. Maison Carrée, amfiteatras ir Didysis bokštas Nîmes’e (aliejus, 1787, Luvras Paryžiuje)
H. Robert’as – vadinamojo vaizdingojo peizažo atstovas. Pirmasis iš prancūzų tapytojų pradėjo kurti protoromantinius griuvėsių idealizuoto peizažo fone vaizdus, kapričus su architektūriniais motyvais; dėl polinkio vaizduoti griuvėsius pramintas Griuvėsių Robert’u (pranc. Robert des Ruines). Be itališkų peizažų (Laokoonto atradimas 1773, Marko Aurelijaus portikas, Roma, Oktavijaus portikas, abu 1787), tapė Paryžiaus (Hôtel‑Dieu gaisras, Hôtel‑Dieu griuvėsiai, abu 1772, Paryžiaus operos gaisras 1781, Namų sugriovimas prie Mainų tilto, Paryžius 1788), Versalio, Île‑de‑France’o vietovių, t. p. senovės Romos architektūros liekanų Pietų Prancūzijoje vaizdus (Maison Carrée, amfiteatras ir Didysis bokštas Nîmes’e, Gard’o tiltas, abu 1787). 1778 paskirtas Karališkųjų sodų projektuotoju (grotų Versalyje, angliškojo parko Rambouillet rūmams projektai), 1784 – Luvre kuriamo Karališkojo muziejaus paveikslų saugotoju. 1793–94 už tarnystę karaliui 10 mėnesių kalėjo. Nuo 1795 Prancūzų muziejaus komisijos narys. Sukūrė Luvro rūmų Didžiosios galerijos pritaikymo muziejui projektų. Daug šių planų pavaizdavo paveiksluose; kai kurie jų – fantastiniai (Įsivaizduojamas Luvro griuvėsiuose vaizdas 1796).
Kūriniams būdinga grakštus potėpis (J.‑H. Fragonard’o įtaka), vykusiai perteikta oro perspektyva, klasikinių tradicijų ir protoromantinių tendencijų sampyna, sentimentalumas. Buvo labai populiarus Rusijoje; Ermitažas turi gausiausią H. Robertʼo kūrinių kolekciją.
1179
H. Robert. Šokis (aliejus, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
H. Robert. Sarkofagas (ofortas, 1763–66, Valstybinis muziejus Amsterdame)
H. Robert. Griuvėsių vaizdas (ofortas, 1763–66, Valstybinis muziejus Amsterdame)