Hudsono upės mokykla (Hudson River School, Hãdsono ùpės mokyklà), Jungtinių Amerikos Valstijų tapytojų peizažistų grupė, veikusi 19 a. viduryje (1825–70) Hudsono upės slėnyje netoli Niujorko. Pradininkas ir žymiausias atstovas – T. Cole’as. Šios mokyklos tapytojai kūrė romantizuotu akademistiniu stiliumi (romantizmas, akademizmas), populiarino peizažo žanrą. Hudsono apylinkėse jie dažniausiai lankydavosi vasarą ir rudenį, dalyvaudavo pleneruose, mokslinėse ekspedicijose, vėliau kai kurie jų šioje vietovėje įkūrė dirbtuves (dabar čia veikia T. Cole’o namas‑muziejus).
John Frederick Kensett. Hudsono upės vaizdas (aliejus, 1857, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
Didelio formato paveiksluose tapytojai dokumentavo svarbius kraštovaizdžio objektus, siekė įamžinti tėvynę monumentaliais idealizuotais gamtos vaizdais, suteikti kūriniams religinę ir moralinę reikšmę ir taip prisidėti prie nacionalinių jausmų stiprinimo, galingos ir turtingos šalies įvaizdžio kūrimo. Laukinės gamtos vaizdavimą, natūralaus jos grožio atskleidimą jie traktavo kaip pasipriešinimą technokratinėms idėjoms, industrializacijai. Įtaką jų kūrybai darė Vakarų Europos romantizmo sąjūdis, daugiausia iš Vokietijos ir Anglijos (kur tuo metu studijavo ar tobulinosi nemažai amerikiečių tapytojų) sklidusios filosofinės, estetinės idėjos; t. p. įkvėpė R. W. Emersono, H. D. Thoreau, Hudsono upės mokyklos pirmosios kartos tapytojo Asherio Browno Durando (1796–1886; parašė esė Pastabos apie peizažinę tapybą / Letters on Landscape Painting 1856) tekstai.
Nutapyta Hudsono apylinkių vaizdų, daugiausia su kalnų (Catskillio, Adirondacko, Baltųjų kalnų) panoramomis ir upokšniais, iš netikėtų ir žmogui paprastai neprieinamų rakursų (Thomo Doughty, 1793–1856, A. B. Durando ir kitų kūriniai). Žmogaus figūra peizažuose reta, kartais ji vaizduojama vadinamosiose pastoralėse (T. Doughty paveikslai), paveiksluose pagal literatūros kūrinius (T. Cole’o kūriniai J. F. Cooperio knygų motyvais). Peizažai dažniausiai sukonstruoti kaip scenovaizdžiai, juose susiduria skirtingi gamtos pradai, natūralumas ir iliuzijos. Stichijos simbolizuoja žmogaus dvasinio pasaulio būsenas, religines jausenas arba įkūnija globalias Visatos sąrangos vizijas (epiniai F. E. Churcho paveikslai). Peizažais perteikiama visuotinės harmonijos idėja, išryškinamas gamtos didingumas, vitališkumas, įvairovė, teigiamà Dievo galybė. Dailininkai pasiekė aukštą techninį meistriškumą: virtuoziškai tapė atmosferos kaitos momentus, šviesos reiškinius, įvairias faktūrines detales (skirtingai nuo europietiškosios romantizmo tapybos, čia daugiau dėmesio teikta natūralistinių efektų analizei ir perteikimui).
Vadinamieji antrosios kartos Hudsono upės mokyklos atstovai, kūrę apie 1855–75 (Susie M. Barstow, 1836–1923, Julie Hart Beers, 1835–1913, Albertas Bierstadtas, 1830–1902, Samuelis Colmanas, 1832–1920, Jasperis Francis Cropsey, 1823–1900, Eliza Pratt Greatorex, 1819–97, G. Innessas, Sanfordas Robinsonas Giffordas, 1823–80, Johnas Frederickas Kensettas, 1816–72, Thomas Moranas, 1837–1926, Albertas Fitchas Bellousas, 1829–83, Georgeʼas Loringas Brownas, 1814–89), nutapė ir kitų Amerikos regionų peizažų, savo kūryba, estetinėmis idėjomis prisidėjo prie Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijų apželdinimo, nacionalinių parkų kūrimo projektų. Daugumos kūriniuose ryšku liuminizmo bruožai (S. R. Giffordo saulėlydžiai).
Hudsono upės mokyklos tapytojų veikla prisidėjo prie romantinio peizažo idėjos puoselėjimo, savitai sujungė europietiškas ir vietines peizažo vaizdavimo tradicijas. 19 a. pabaigoje paplitus impresionistinei plenerinei tapybai jų veikla nutrūko.
2648