Hugònas Senviktoriẽtis (Hugues de Saint-Victor) 1090(?)Saksonija 1141 02 11Paryžius, prancūzų filosofas, katalikų teologas, mistikas. Manoma, jaunystėje gyveno ir studijavo Šv. Pankrato augustinų (regulinių kanauninkų) vienuolyne Hamerslebene (Saksonija-Anhaltas), 1115 ar 1120 įstojo į Liudviko VI įkurtą Šv. Viktoro vienuolyną Paryžiuje, apie 1133 tapo šio vienuolyno mokyklos vadovu. Daugiausia sukūrė egzegetinių veikalų (Paaiškinamosios pastabos Karalių knygoms / Adnotationes elucidatoriae in libros Regum, Paaiškinamosios pastabos Jeremijo raudai / Adnotationes elucidatoriae in Threnos Jeremiae). Veikale Apie rašytojus ir šventus raštus (De scripturis et scriptoribus sacris) išdėstė mokymą apie Biblijos daugiaprasmiškumą, teigė, kad teisingas raštų supratimas yra visų mokslų aukščiausia vertybė, scholastiką jungė su mistika. Ieškojo natūralių psichikos savybių, galinčių padidinti pažintinius proto gebėjimus, tikėjimą kildino iš valios, laikė jį būtinu ten, kur žinojimas negalimas. Teigė, kad Dievas pažįstamas protu ir intuityvia kontempliacija per apreiškimą. Knygoje Apie krikščioniško tikėjimo sakramentus (De sacramentis christianae fidei 1134) sistemiškai išdėstė krikščionių tikėjimą. Dar parašė propedeutinių ir sisteminių veikalų. Veikalas Didascalion de studio legendi turėjo įtakos mokslų metodologijai, jame pateikta originali jų sistematika. Hugono Senviktoriečio mokymu rėmėsi Albertas Didysis, Bonaventūras, Petras Lombardas.
912