humanitãrinė pagálba, valstybės ar tarptautinės organizacijos materialinė ir finansinė parama kitos valstybės žmonėms, nukentėjusiems nuo stichinės nelaimės ar ginkluoto konflikto, prieglobsčio prašytojams, pabėgėliams ir kitiems skubios pagalbos ypatingose situacijose reikalingiems asmenims.
Pagrindinės humanitarinę pagalbą teikiančios organizacijos
laikinojoje migrantų prieglaudoje Austrijos Grazo mieste, buvusio prekybos centro teritorijoje Raudonojo Kryžiaus darbuotojas veža šiltas antklodes (2015)
Humanitarinė pagalba teikiama tiesiogiai jos reikalingiems žmonėms, nediskriminuojant jų dėl lyties, rasės, kalbos, religijos, politinių ar kitų pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės ir kitų dalykų. Apima būtinosioms reikmėms tenkinti skirtas priemones (maistą, geriamąjį vandenį, vaistus, drabužius ir kita) ir paslaugas (pvz., į stichinės nelaimės vietą gali būti siunčiamos vandens valymo grupės ir kita). Didžiausios pasaulyje humanitarinę pagalbą teikiančios organizacijos – Raudonasis Kryžius, Jungtinių Tautų vaikų fondas, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras, Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras, Europos Sąjungos Humanitarinės pagalbos biuras. Raudonasis Kryžius (įkurtas 1863), vadovaudamasis žmoniškumo, neutralumo, savanoriškumo principais, teikia medicininę ir materialinę paramą nukentėjusiesiems nuo stichinių nelaimių ir ginkluotų konfliktų. Tai gali būti medicininė ir psichologinė pagalba sužeistiesiems, jų registracija, pagalba ieškant artimųjų, maitinimas. 2023 pradžioje organizacija būstines turėjo daugiau kaip 100 šalių. Visame pasaulyje dirba daugiau kaip 22 000 darbuotojų.
1946 įkurtas Jungtinių Tautų vaikų fondas (United Nations Children’s Fund, UNICEF) rūpinasi vaikų ir motinų sveikata, jų maitinimu ekonomiškai silpnose šalyse ir krizių apimtuose rajonuose. 2023 pradžioje organizacija veikė daugiau kaip 190 pasaulio valstybių ir teritorijų (turėjo daugiau kaip 13 000 darbuotojų).
1950 įkurtas Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras rūpinasi pabėgėlių maitinimu, prieglobsčio suteikimu, padeda jiems grįžti į namus ir kita. Jo duomenimis, 2023 viduryje pasaulyje buvo daugiau kaip 108 mln. pabėgėlių (iš jų daugiausia – moterys ir vaikai).
1992 įkurtas Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (Office for the Coordination of Humanitarian Affairs, OCHA) pataria Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui ypatingų situacijų atvejais ir rekomenduoja, kokių veiksmų reikia imtis, kad tarptautinė bendruomenė efektyviai reaguotų į nepaprastąsias situacijas (pvz., sausrą Pietų Afrikoje, stabdančią Sahelio ekonominę plėtrą) ar stichines nelaimes (pvz., cunamio 2004 sukelta katastrofa Pietryčių Azijoje). Didžiausias humanitarinės pagalbos teikėjas pasaulyje yra Europos Sąjungos Humanitarinės pagalbos biuras (European Community Humanitarian Aid Office, ECHO), įkurtas 1992. Kasmet padeda daugiau kaip 120 mln. žmonių. Jo skiriama parama teikiama per Jungtinių Tautų agentūras, daugiau nei 200 nevalstybinių organizacijų bei daugelį kitų tarptautinių organizacijų, pvz., Gydytojai be sienų (Médecins Sans Frontières).
migrantų sienos kirtimo vietoje tarp Serbijos ir Kroatijos savanorių patiektas maistas keliaujantiems migrantams (2015)
Lietuvos teikiama humanitarinė pagalba
Lietuva 2004 metais įstojusi į Europos Sąjungą tapo šalimi donore, teikiančia pagalbą kitoms valstybėms. Lietuva humanitarinę pagalbą dažniausiai teikia per Užsienio reikalų ministeriją, kuri ją paskirsto didžiosioms humanitarinėms organizacijoms. Kartais pagalba skiriama tiesiogiai jos prašančiai valstybei.
2004–14 Lietuva suteikė humanitarinės pagalbos už daugiau kaip 1,8 mln. eurų: 2004 – Sakartvelui, Iranui, Irakui ir Sudanui, 2005 – Pakistanui, žemės drebėjimo ir cunamio nusiaubtam Pietryčių Azijos regionui, Sakartvelui, 2006 – nuo žemės drebėjimo nukentėjusiai Indonezijai, Libanui, Sakartvelui, 2007 – Makedonijai ir Moldavijai, 2008 – Sakartvelui, Kinijai ir Mianmarui, 2009 – Ukrainai, 2010 – Afganistanui, Haičiui, Moldavijai, Kirgizijai, Rusijai ir Pakistanui, 2011 – Japonijai, Turkijai, Libijai ir Baltarusijai, 2012 – Sirijos pabėgėliams, 2013 – nuo taifūno nukentėjusiems Filipinams, Jordanijai (pagalba pabėgėliams iš Sirijos), Malio ir Sahelio regionams, Sirijos pabėgėliams, 2014 – Sirijos pabėgėliams, Centrinei Afrikos Respublikai ir kovai su Ebola viruso plitimu, Palestinos pabėgėliams Sirijoje ir nuo konflikto Gazos Ruože nukentėjusiems palestiniečiams, Irakui ir nuo konflikto Rytų Ukrainoje nukentėjusiems gyventojams, t. p. Ukrainai suteikta pagalba būtiniausiomis priemonėmis, gydant nukentėjusius nuo konflikto, skirtos lėšos nuo konflikto Rytų Ukrainoje nukentėjusių vaikų perkėlimui į Lietuvą 2014/2015 mokslo metams.
Lietuva humanitarinei pagalbai 2015 skyrė daugiau kaip 610 000 eurų (nuo potvynių nukentėjusiam Malaviui, Vanuatu, karo siaubiamai Sirijai, kovai su Ebolos virusu Vakarų Afrikos regione ir kitais atvejais), 2016 – daugiau kaip 933 000 eurų (Sirijos pabėgėliams Turkijoje, Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose, Afganistanui, Ukrainai, nukentėjusiems nuo ciklono Fidžiui, Šri Lankai, nuo meteorologinio reiškinio El Ninjo Malaviui, nuo potvynių Makedonijai, nuo žemės drebėjimo Ekvadorui, nuo uragano Haičiui ir kitais atvejais), 2017 – daugiau kaip 503 000 eurų (humanitarinė pagalba Ukrainai, Irakui, Sirijai, Jemenui, Nigerijai, Pietų Sudanui, Somaliui, Maliui, Šri Lankai, Siera Leonei, Dominikai, Albanijai). Iki 2018 07 humanitarinei pagalbai Lietuva skyrė daugiau kaip 145 000 eurų (Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose, Jemenui, Sirijai ir kitiems).
2021 Lietuva humanitarinei pagalbai skyrė 800 000 eurų (Ukrainai, Jemenui, Sirijos, Afganistano žmonėms, Maliui, Etiopijai, Afganistano vaikams, Venesuelos pabėgėliams, tarptautinėms organizacijoms).
2022 Lietuva humanitarinei pagalbai skyrė daugiau kaip 12 mln. eurų (iš jų 300 000 eurų Jungtinių Tautų Ukrainos humanitariniam fondui, 200 000 eurų Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto humanitarinei pagalbai Ukrainai, 100 000 eurų Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijai humanitarinei pagalbai Ukrainai ir Moldovai, 100 000 eurų Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro humanitarinei pagalbai Ukrainai, 2 mln. Ukrainos nacionaliniam bankui, 8 mln. humanitarinei pagalbai Ukrainoje perkeltiems asmenims ir Ukrainos energetikos infrastruktūros atstatymui bei Ukrainos pabėgėliams Moldovoje, 1 mln. 250 000 eurų Ukrainos pabėgėliams Moldovoje remti).
Lietuvoje paramą nuo nelaimių nukentėjusiems žmonėms visame pasaulyje t. p. renka Raudonasis Kryžius, Maltos ordinas, nevyriausybinės ir kitos organizacijos.