Humphry Davy

H. Davy’io suprojektuota kasyklų lempa

Davy Humphry (Hamfris Devis) 1778 12 17Penzance (Kornvalio grafystė) 1829 05 29Ženeva, anglų chemikas ir fizikas. Seras (1812). Londono karališkosios draugijos narys (1803), sekretorius (1807), prezidentas (1820–27).

Pirmieji darbai – dujų poveikio organizmui tyrimai: ištyrė azoto suboksido, vandens dujų poveikį; apsinuodijęs jomis vos nemirė. 1800 išleido pirmąją knygą Cheminiai ir filosofiniai tyrinėjimai (Researches, Chemical and Philosophical). 1802 tapo Karališkojo universiteto Londone profesoriumi. Ištyrė šarminių metalų junginių skilimą tekant jais elektros srovei. 1806 sukūrė teoriją, nusakančią cheminių ir elektrinių reiškinių ryšį. 1807 elektrolizės būdu išskyrė metalinį kalį ir natrį, 1808 – barį, stroncį, elektrocheminiu būdu pagamino kai kurias amalgamas. Atrado vandenilio telūridą, vandenilio fosfidą. Paaiškino chloro balinamąsias savybes, atrado du chloro oksidus. Nustatė chloro ir hipochlorito rūgšties ryšį, paneigė iki tol vyravusią teoriją, kad visų rūgščių molekulėje yra deguonies atomas. 1810 pademonstravo elektros lanką, 1812 iškėlė hipotezę apie kinetinę šilumos prigimtį.

Humphry Davy (aliejus, dailininkas Thomas Phillipsas; Nacionalinė portretų galerija Londone)

Tyrė gamtines medžiagas, daugiausia raugines. 1813 išleido knygą Agrochemijos elementai (Elements of Agricultural Chemistry), kuri ilgą laiką buvo pagrindinis sisteminis šios mokslo šakos veikalas. 1813–15 dirbo Prancūzijoje ir Italijoje. Rentgeno spinduliais tyrė tik ką atrastą elementą jodą ir jo junginius. Tirdamas kasyklų dujas, ypač jų ir oro mišinio sprogumą, išrado saugią kasyklų lempą. Įrodė, kad deimantas yra anglies alotropinė atmaina. 1821 nustatė, kad laidininko varža priklauso nuo jo ilgio ir skerspjūvio, tyrinėjo jos priklausomybę nuo temperatūros. Sukonstravo gyvsidabrinį, spiritinį ir vandeninį termometrus, atrado elektrocheminį būdą laivų korpusams apsaugoti nuo korozijos. Jau sirgdamas parašė knygą Kelionių paguoda, arba Paskutinės filosofo dienos (Consolations in Travel, or The Last Days of a Philosopher) ir ją iliustravo; išleista po H. Davy’io mirties (1830).

Nuo 1877 Londono karališkoji draugija už pasiekimus chemijos srityje teikia H. Davy’io vardo medalį. T. p. jo garbei pavadintas asteroidas nr. 3605 ir krateris Mėnulyje.