hùmusas (lot. humus – žemė, dirvožemis), puvenos, dirvožemio organinė dalis, susidaranti dėl augalų ir gyvūnų liekanų biologinio ir biocheminio kitimo. Humusas – dirvožemio pagrindinis komponentas, skiriantis jį nuo dirvodarinės uolienos. Į humuso sudėtį įeina angliavandeniliai, lipidai, aromatiniai junginiai, humuso rūgštys ir jų druskos. Humuse yra svarbiausių augalų mitybos elementų (anglies, azoto, fosforo, sieros ir kitų), kuriuos mikroorganizmų veikla daro prieinamus augalams. Skiriamas švelnusis, šiurkštusis ir tarpinis humusas. Švelnusis humusas yra neutralus, gerai susiskaidęs, jame anglies ir azoto kiekio santykis (C:N) apytiksliai lygus 10. Būdingas žolių augalijai, susidaro juodžemiuose, juosvažemiuose, kaštonžemiuose, rudžemiuose. Šiurkštusis humusas yra rūgštus, menkai susiskaidęs, jame anglies ir azoto kiekio santykis didesnis negu 20 (dažnai 30–40). Būdingas spygliuočių medynams. Susidaro jauražemiuose, smėlžemiuose. Tarpinis humusas pagal rūgštumą yra tarp švelniojo ir rūgščiojo humusų, jame anglies ir azoto kiekio santykis apytiksliai lygus 15–25. Būdingas mišriems spygliuočių ir lapuočių medynams. Pagal huminių ir fulvo rūgščių kiekio santykį humusas skirstomas į humatinį (huminių ir fulvo rūgščių kiekio santykis yra didesnis kaip 1,5, būdingas žolių augalijai), fulvatinį (huminių ir fulvo rūgščių kiekio santykis yra mažesnis nei 0,5, būdingas spygliuočių medynams) ir pereinamąjį (humatiniame fulvatiniame humuse huminių ir fulvo rūgščių kiekio santykis yra 1,0–1,5, būdingas mišriems spygliuočių ir vyraujančių lapuočių medynams; fulvatiniame humatiniame humuse huminių ir fulvo rūgščių kiekio santykis 0,5–1,0, būdingas mišriems lapuočių ir vyraujančių spygliuočių medynams). Humusas didina dirvožemio derlingumą, biologinį aktyvumą, gerina struktūrą. Humuso kiekis dirvožemyje reiškiamas t/ha, arba dirvožemio masės procentais. Lietuvos natūraliųjų miško dirvožemių vidutiniai humuso ištekliai tokie: jauražemių 53 t/ha, išplautžemių 104 t/ha, rudžemių 226 t/ha; dirbamųjų dirvožemių vidutiniai ištekliai šiek tiek mažesni. Vyraujančių išplautžemių humusingumas: smėlio 0,7–1,5 %, priesmėlio 1,2–1,8 %, priemolio 1,6–2,0 %. Humuso gausėja, kai dirvožemis tręšiamas organinėmis trąšomis, auginamos daugiametės žolės.
190