hurtai, churtai, senovės gentys, trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų gyvenusios Šiaurės Mesopotamijoje, antrame tūkstantmetyje prieš Kristų paplitusios Sirijoje, Palestinoje ir kitur. 16–13 a. pr. Kr. Mesopotamijoje gyvavo mitanių (viena huritų genčių) sukurta Mitanijos karalystė, nedidelių valstybėlių Sirijoje, Finikijoje ir Palestinoje buvo sukūrusios ir kitos huritų gentys. Pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje susiliejo su aramėjais.
Huritų religija buvo politeistinė. Daugiausia duomenų apie ją yra senovės egiptiečių, hetitų, babiloniečių, hebrajų rašytiniuose šaltiniuose. Huritų kosmogoniniuose ir teogoniniuose mituose pasakojama apie Visatos suskaidymą į dangų, žemę ir požemio pasaulį. Garbinta požemio pasaulio dievas Kumarbis, audros dievas Tešubu, saulės dievas Anu (perimtas iš šumerų), gėlo vandens bei išminties dievas Ea. Huritų religija turėjo įtakos hetitų religijai ir mitologijai, kai kurie elementai pateko į senovės graikų religiją.
-mitaniai