Hvar (Hvãras), sala Adrijos jūroje, Dalmatijos salyno pietryčiuse. Priklauso Kroatijai. Nuo žemyno (rytuose) ir Bračo salos (šiaurėje) skiria Hvaro sąsiauris (Hvarski kanal), nuo Pelješaco pusiasalio (pietryčiuose) – Neretvos įlanka (Neretvanski kanal), nuo Viso salos (pietvakariuose) – Viso sąsiauris, nuo Korčulos (pietuose) – Korčulos sąsiauris. Plotas apie 300 km2, ilgis apie 80 km (ilgiausia šalies sala), plotis 5–10 kilometrų. Apie 11 300 gyventojų (2023; su mažomis pakrančių salomis). Kranto linija vingiuota, gausu nedidelių įlankų ir pusiasalių, šiaurinėje pakrantėje – paplūdimių. Pietinė pakrantė stati ir uolėta. Paviršius kalnuotas; didžiausias aukštis 626 m (Sveti Nikolo kalnas). Klintinis karstas. Natūrali augalija – makija. Auginama vynmedžiai, citrinmedžiai, alyvmedžiai. Levandų plantacijos (didžiausios šalyje). Vyno gamyba. Žvejyba. Turizmas. Didžiausi miestai: Hvaras (16–17 a. pastatai: katedra, varpinė, arsenalas, teatras), Jelsa, Starigradas; kursuoja keltai. Hvaro kultūrinis kraštovaizdis (Starigrado slėnis; 4 a. pr. Kr.) įtrauktas į Pasaulio paveldo vertybių sąrašą (nuo 2008).
Hvaro Vrboskos gyvenvietės (salos šiaurės vakaruose) panorama