I (kinų k. Yi), kinų filosofijoje moralės principas – teisingumas, pareiga, prasmė. Seniausiuose kanoniniuose kinų tekstuose Šidzing (Poezijos knyga) ir Šudzing (Istorijos knyga) šis principas aiškinamas kaip valdovo ir valdininkų gebėjimas išmintingai valdyti bei teikti gera savo šaliai. Konfucijus jį apibrėžė kaip kilniam žmogui būdingą altruizmą, humaniškumą, atspindintį žinojimo ir veiksmo vienovę, įgyvendinamą teisingai gyvenant. Mengdzi teigė, kad I yra vienas iš 4 dorovinių pradų, glūdinčių žmogaus širdyje arba prote. Modzu šį principą prilygino pareigai ir apibrėžė kaip teikiantį naudą žmogui. Džuangdzi jį laikė sąlyga, dėl kurios visi elgiasi teisingai, jei elgiasi pagal savo prigimtį. Legistai teigė, kad šio principo nepakanka gerai valdyti valstybę. Jo svarbą iškėlė Sungų dinastijos valdymo laikotarpio neokonfucianistai, suteikė humanistinę prasmę, aiškino pareigos ir teisingumo sąveikos reikšmes.
201