Ibèrijos-Mauritãnijos kultūrà, vėlyvojo paleolito archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi 20 000–8000 pr. Kr. Šiaurės Afrikoje. Datuojama vėlyvojo Würmo laikotarpio ledynmečio periodu (Würmo ledynmetis). Anksčiau manyta, kad ši kultūra plito ir Ispanijoje, taip kultūros pavadinime atsirado žodis Iberija. Turi bendrų bruožų su vėlyvąja Madeleine’o kultūra (15 000 pr. Kr.). Manoma, Iberijos‑Mauritanijos kultūra susiklostė iš vietinių kultūrų; prie Nilo upės slėnio kultūros (Halfano) žmonių palaikų liekanų dažniausiai randama Iberijos‑Mauritanijos kultūros radinių, kita žmonių grupė, žinoma kaip Mechta el Arbi rasė, gyveno Viduržemio jūros pakrantėse nuo Kirenaikos (Libija) iki Maroko. Šios grupės atstovais dažniausiai laikomas Šiaurės Afrikos kromanjonietis (Cro-Magnono žmonės).
Iberijos‑Mauritanijos kultūros žmonės naudojo daugiausia medinius kaltus, kirstukus, šiek tiek akmeninių dirbinių (būdingi ašmenėliai ir mikrolitai), rinko maistą; palei Viduržemio jūrą rasta moliuskų kriauklių didelių sampilų. Mirusieji kartais būdavo apiberiami ochra; greta jų rasta maisto liekanų ar žvėrių ragų. Iš Iberijos‑Mauritanijos kultūros susiklostė mezolito laikotarpio Capso kultūra (8000–2700 pr. Kr.); jos žmonės t. p. naudojo mažus ašmenėlius, bet Capso kultūros (kitaip nei Iberijos‑Mauritanijos kultūros) arealuose kapų neaptinkama.