Ibn Chaldun

Ibn Chaldun (Ibn Khaldūn, Ibn Chaldnas), tikr. Walī Al‑Dīn ‘Abd ar‑Raḥman ibn Muḥammad ibn Abī Bakr Muḥammad Ibn al Ḥasan ibn Khaldūn 1332 05 27Tunisas 1406 03 17Kairas, arabų istorikas ir filosofas. Valstybės veikėjas. Nuo 1362 Šiaurės Afrikos ir Granados emyrų dvarų aukštas pareigūnas (viziris, diplomatas, kariuomenės vadas). Nuo 1384 gyveno Kaire, buvo vyriausiasis kadis (teisėjas). Parašė visuotinės istorijos veikalą Pamokančių pavyzdžių iš arabų, persų, berberų ir su jais gyvenusių tautų istorijos knyga, kuriame pateikė arabų ir berberų istorijos faktų, aprašė Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų ir Persijos valdovų musulmonų dinastijas. Veikalo įžangoje išdėstė visuomeninės ir kultūrinės raidos idėjas (žmonių bendruomenių raidos ir istorinius skirtingumus siejo su geografine aplinka ir gamtos, ypač klimato, įtaka), kritiškai vertino istorinius šaltinius, tyrė ekonominių procesų įtaką visuomenės ir valstybės raidai, nurodė grupinio solidarumo, kurį sukuria arba sustiprina bendrai išpažįstama religija, poveikį. Plėtojo ciklinės civilizacijos istoriją.