Ibrahim-paša

Ibrahm-pašà (Ibrahim Pasha) apie 1789Kavala (dabar Graikijos teritorija) 1848 11 10Kairas, Egipto vicekaralius (1848 06–11). Paša. Muchamedo Alijaus antrasis sūnus. Tėvo vykdytų reformų dalyvis. 1812–16 Aukštutinio Egipto gubernatorius. 1816–41 Egipto kariuomenės vadas. Pasižymėjo 1816–19 Arabijoje malšindamas vahabitų sukilimą. 1820–22 užkariavo Sudano rytinę dalį. Osmanų sultono prašymu Muchamedas Alijus pasiuntė Ibrahim‑pašą su armija (30 000 žm.) į Morėją (Graikiją) malšinti graikų sukilimą; Ibrahim‑paša 1825 05 užėmė Navariną, 1826 04 Misolongį. Prancūzijos kariuomenės išsilaipinimas Morėjoje privertė Ibrahim‑pašą 1828 09 evakuotis. Per 1831–33 Egipto–Turkijos karą Ibrahim‑paša sumušė sultoną prie Konijos, užėmė Palestiną ir Siriją. 1833–40 užkariautų teritorijų karinius gubernatorius. Per 1839–41 konfliktą su Turkija Ibrahim‑paša sumušė turkus Nizipo mūšyje (1839 06 24), bet didžiosios valstybės privertė Muchamedą Alijų atšaukti Ibrahim‑pašą ir pasitraukti iš 1831–33 užimtų teritorijų (Egipto krizės). Nuo 1841 – svarbiausias tėvo patarėjas, nuo 1847 faktiškai valdė Egiptą. 1848 06, tėvui atsisakius valdžios, tapo vicekaraliumi.