Perec Icchak Leibuš (Izaokas Leibušas Pèrecas) 1851 05 30Zamostė 1915 03 21Varšuva, žydų rašytojas. Vienas moderniosios jidiš literatūros kūrėjų, rašė ir hebrajų kalba. Gavo tradicinį religinį ir pasaulietinį išsilavinimą, mokėsi rusų, vokiečių, lenkų ir prancūzų kalbų. Rašyti pradėjo hebrajų ir lenkų kalbomis. Pirmieji kūriniai – poetiniai (eilėraščių rinkinys Man kalba 1876). 1878 atidarė Zamostėje juridinę kontorą. Dar mažai pažinodamas jidiš literatūrą, laikė jidiš liaudies, o hebrajų – kultūros ir literatūrinės kūrybos kalba. 1889 paliko juridinę praktiką ir išvažiavo į Varšuvą; dirbo žydų bendruomenės reikalų tvarkytoju. 1888 Šolem Aleichemo redaguotame periodiniame leidinyje Žydų liaudies biblioteka išspausdino ironišką poemą Monišas. Leido almanachus Žydų biblioteka (1891–1904), Literatūra ir gyvenimas (su D. Pinskiu, 1894), Švenčių puslapiai (1894–96); juose spausdino savo kūrybą. Apsakymų rinkinyje Pažįstami vaizdai (1891) pasitelkiant satyrą aprašomas sėslus žydų gyvenimas. Apsakymuose kritikavo antisemitizmą (Kabalistai 1894), neatsakingą nuolankumą (Boncia tylenis 1894), nepagrįstą tikėjimą sėkme (Vištos svajonės), moters beteisiškumą (Aptemdytas šeštadienis 1892), be sentimentalumo aprašė abipusės ištikimybės grožį (Šeimyninė laimė 1891), nuoširdžios meilės dorovę (Rūsyje). I. L. Perecas augo chasidizmo priešininko šeimoje, bet romantizavo chasidų judėjimą, atspindėjo savo prozoje chasidų folklorą (apsakymų rinkinys Chasidų apsakymai 1900). Dar parašė eilėraščių (rinkinys Vargonai 1894), apsakymas Audėjo meilė (1897), eiliuotas dramas Naktį senoje turgaus aikštėje (1907), Auksinė grandinė (1909). Tematiškai ir stilistiškai įvairi (nuo realizmo iki simbolizmo) I. L. Pereco kūryba paveikė visą jidiš literatūros raidą. Keli apsakymai lietuvių kalba paskelbti rinkinyje Rinktinės žydų apysakos (1931).
2218