Rabin Icchak (Icchakas Rãbinas) 1922 03 01Jeruzalė 1995 11 04Tel Avivas, Izraelio karo ir politikos veikėjas. Generolas majoras (1956).
Tėvas kilęs iš Ukrainos, motina – iš Baltarusijos (Mogiliavo). 1941 įstojo į Hagana kovines pajėgas Palmach; nuo 1945 bataliono vadas, nuo 1947 – vyriausiasis operacijų vadas. Dalyvavo pirmajame arabų ir Izraelio kare (1948–49; arabų–Izraelio karai). 1959–63 Izraelio gynybos armijos (ginkluotųjų pajėgų) generalinio štabo viršininko pavaduotojas, 1964–68 – viršininkas. 1967, per trečiąjį arabų–Izraelio karą, I. Rabino ir kitų vadovaujama Izraelio kariuomenė sumušė Egipto, Jordanijos ir Sirijos pajėgas. 1968–73 ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1973 grįžo į Izraelį, įstojo į Izraelio darbo partiją (1974–77 ir 1992–95 jos lyderis). 1973 pabaigoje išrinktas į Knesetą, 1974 darbo ministras. 1974–77 ministras pirmininkas; atsistatydino išaiškėjus, kad Rabinų šeima turi sąskaitų Jungtinių Amerikos Valstijų banke (tuo metu tai buvo nelegalu). 1984–88 gynybos ministras.
Icchak Rabin
1992–95 vėl ministras pirmininkas ir gynybos ministras. 1993 Osle su Palestinos išsivadavimo organizacijos vadovu J. Arafatu ir Izraelio užsienio reikalų ministru Š. Peresu pasirašė sutartį dėl laipsniško Palestinos autonomijos įkūrimo Gazos Ruože ir Jeriche (Vakarų Krantas); tai sudarė prielaidas taikiai sureguliuoti konfliktą Artimuosiuose Rytuose. 1994 10 26 pasirašė Izraelio ir Jordanijos taikos sutartį. 1995 11 04 po jo šalininkų mitingo Tel Avive mirtinai sužeistas dešiniojo ekstremisto, Oslo sutarties priešininko.
Nobelio taikos premija (1994, su J. Arafatu ir Š. Peresu).
-Yitzhak Rabin