Mèras Icchokas 1934 10 08Kelmė 2014 03 13Tel Avivas, Lietuvos rašytojas. Žydų kilmės.
Icchokas Meras
1941 07 29 naciams sušaudžius tėvus, buvo išgelbėtas ir išaugintas lietuvių valstiečių. 1958 baigė Kauno politechnikos instituto Elektromechanikos fakultetą. Iki 1964 dirbo Vilniaus televizijos mazgų gamyklos Ypatingajame konstruktorių biure, vėliau – Lietuvos kino studijoje redaktoriumi. 1971 žurnale Pergalė paskelbus avangardistinį romaną Striptizas, arba Paryžius–Roma–Paryžius prasidėjo ideologinė kritika spaudoje. 1972 su šeima išvyko gyventi į Izraelį. Dirbo Lodo techninėje vidurinėje mokykloje ir koledže, Beit-Berlo koledže. Po emigracijos Lietuvoje I. Mero knygos buvo išimtos iš bibliotekų fondų. 1989–95 – neoficialus Lietuvos atstovas Izraelyje. Hebrajų rašytojų sąjungos garbės narys.
Kūryba
Spaudoje kūrinius skelbė nuo 1956. Debiutavo novelių apysaka Geltonas lopas (1960 32005), kurioje atkūrė vaiko išgyvenimus karo metais. Didelę įtaką kūrybai turėjo susitikimas su garsia žydų gelbėtoja O. Šimaite – romanas apie kasdienį žydų herojizmą gete Lygiosios trunka akimirką (1963 72011) pelnė tarptautinį pripažinimą. Romane yra 3 siužetinės linijos – šachmatų partija, jaunuolių meilė ir šeimos patriarcho Abraomo Lipmano septynių vaikų likimas, – atveriančios istorinę žmonijos patirtį ir egzistencinio pasirinkimo prasmę. Romane baladėje Ant ko laikosi pasaulis (1965 62011) pasakojama apie lietuvę valstietę, auginančią skirtingų tautybių vaikus. Veikėjos paveikslas įgyja Motinos Žemės įvaizdį ir parodoma, kad net šiurpiausiomis aplinkybėmis įmanoma išsaugoti žmogiškumą. Romaną Mėnulio savaitė (1971 21974) sudaro kelios siužetinės linijos: žydų mergaitės ir lietuvio berniuko vaikiškas romanas ir jų, jau jaunuolių, pomirtinė meilės istorija; į pasakojimą įterpiamos 20 a. žudynės, karai ir gamtos kataklizmai. 1974 I. Meras šį romaną perdirbo į naują – Ties gatvės žibintu (išleistas 1998); jame išliko tik vaikų siužetinė linija. Striptizas, arba Paryžius–Roma–Paryžius (1971 22008), kartais vadinamas pirmuoju siurrealistiniu lietuvių romanu, parašytas pagal muzikiniais principais grįstą prozos koncepciją. Pagrindinis veikėjas, nesusietas su jokia istorine ar geografine aplinka, septyniomis giesmėmis bando atitolinti mirtį kas kartą paaukodamas vieną iš vaivorykštės spalvų. Romane Sara (1982 42008) aprašomas vadinamasis Šešių dienų karas (1967). Tai pirmasis lietuviškas romanas, atskleidžiantis moters egzistencinę dramą. Romane naudojami mitiniai, bibliniai ir istoriniai motyvai.
I. Meras – vienas žymiausių 20 a. antros pusės lietuvių novelistų (rinkiniai Žemė visada gyva 1963, Apverstas pasaulis 1995, Stotelė vidukelėj 2004, Žemaitės premija 2005). Improvizacija Ir atleisk mums mūsų kaltes (išspausdinta apsakymų rinkinyje Stotelė vidukelėj) pagal P. Cvirkos romaną Meisteris ir sūnūs yra vienas savičiausių intertekstualumo pavyzdžių lietuvių literatūroje. I. Meras istorines realijas perkuria pagal sąlygiško vaizdavimo principus ir jos įgyja universalią reikšmę. Jo kūryba artima prancūzų egzistencializmui, vyrauja maišto prieš pasaulio absurdą, asmeninės atsakomybės, žmogiškojo solidarumo motyvai. Rašytojas įprasmino Holokausto tragediją suteikdamas jai universalų bendražmogišką turinį, įvedė į lietuvių literatūrą modernaus pasakojimo inovacijų. Dar išleista pokalbių su juo knyga Besikartojančios erdvės (2009).
I. Mero kūriniai išversti į anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, gruzinų, hebrajų, jidiš, ispanų, italų, latvių, lenkų, norvegų, olandų, prancūzų, rusų, tadžikų, turkų, vengrų, vokiečių kalbas. I. Meras parašė scenarijų kino filmams (Kai aš mažas buvau 1968, Maža išpažintis 1970, abu su A. Araminu, abiejų režisierius A. Araminas; Birželis, vasaros pradžia 1969, su R. Vabalu, režisierius R. Vabalas).
Apdovanojimai
Tarptautinė atminimo, pagarbos ir meistriškumo Holokausto literatūrinė premija (1973), Izraelio prezidento literatūrinė premija (1973 ir 1998), Sionistų federacijos literatūrinė premija (1981), Gedimino ordino Komandoro kryžius (1995), Žemaitės premija (2005), Lietuvos nacionalinė premija (2010).
L: Icchokas Meras: Žinomas ir nežinomas meistras Vilnius 2005; E. N. Bukelienė Tarp rašytojo ir skaitytojo Vilnius 2006.
297