ichtiològija (ichtio… + gr. logos – mokslas), zoologijos mokslo šaka, tirianti žuvų sandarą, raidą, gyvenseną, sistematiką, paplitimą, evoliuciją. Naudojasi hidrobiologijos, morfologijos, fiziologijos, biochemijos tyrimų duomenimis. Metodai: hidrolokacijos, elektrinės žūklės (žuvų verslinei žvalgybai ir žvejybai tirti), radioaktyviųjų izotopų (mitybai ir migracijai tirti). Ichtiologijos tyrimai padeda racionaliai tvarkyti žuvų ūkį, plėsti žuvivaisą ir žvejybą.
Pasaulyje
Žinių apie žuvų sandarą, dauginimąsi ir migraciją veikale Gyvūnų istorija pateikė Aristotelis. 1555 P. Belonas (Prancūzija) veikale Gamta ir žuvų įvairovė (La Nature et diversité des poissons) aprašė jūrines ir gėlavandenes žuvis. Rusijos žuvis 1811 aprašė P. Pallasas. 19 a. viduryje J. P. Mülleris (Vokietija) suskirstė žuvis į 5 poklasius. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje veikalų apie žuvivaisą parašė V. Vrasskis, O. Grimmas, apie žuvų išteklius – V. Soldatovas, A. Deržavinas (visi Rusija). 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje daugiausia tiriama žuvų sistematika, paleontologija, žuvų populiacijų dinamika, elgsena, vandens telkinių racionali eksploatacija.
Leidžiami žurnalai: Copeia (Vašingtonas, nuo 1913), Journal of Fish Biology (Londonas–Niujorkas, nuo 1969).
Lietuvoje
Gėlavandenių ir jūrinių žuvų sąrašą 1807 paskelbė S. B. Jundzilas, 1852 A. A. A. Plateris pateikė duomenų apie žuvų gyvenseną ir paplitimą. Žuvivaisos mokslo darbų atliko M. K. Girdvainis. Populiarių žinių apie žuvis pateikė J. Adomaitis, J. Radziukynas, P. Matulionis, N. Zografas. Jūrinių žuvų reakciją į elektros srovę tyrė Klaipėdos el. žūklės laboratorija. Kompleksiškai tirta Nemuno, Kuršių ir Kauno marių, Elektrėnų tvenkinio, daugumos ežerų ir upių žuvų fauna. Žuvų sistematiką ir augimą tyrė A. Mačionis, A. Orlova, populiacijų dinamiką ir produktyvumą –J. Maniukas, K. Gaigalas, V. Sukackas, produktyvumą areale – R. Volskis, žuvų ekologiją ir fiziologiją – J. Virbickas, G. Daniulytė, tvenkinių žuvininkystę – A. Pečiukėnas, žuvų mitybą ir mitybinius santykius – A. Kublickas, žuvų parazitus – R. Krotas, S. Gecevičiūtė, E. Rauckis.
Tyrimų duomenys pateikti veikaluose: Lietuvos gėlųjų vandenų žuvys (1956), Kuršių marios (1959, rusų kalba), J. Virbicko Lietuvos žuvys (1986 22000). 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje daugiausia tiriamas nuodingųjų medžiagų poveikis žuvų elgsenai ir fiziologiniams procesams (M. Z. Vosylienė, G. Svecevičius), žmogaus poveikis žuvų bendrijoms (V. Kesminas, T. Virbickas).
1994