Vitale Ida (Ida Vitãlė) 1923 11 02Montevidėjas, Urugvajaus poetė, vertėja, literatūros kritikė. Montevidėjo universitete dėstė literatūrą (iki 1974). Urugvajuje įsigalėjus diktatūrai, kaip politinė rezistentė 1974 pasitraukė į Meksiką. Žlugus diktatūriniam režimui, 1984 grįžo į Urugvajų, 1989–2016 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, nuo 2016 gyvena Urugvajuje. Bendradarbiavo, vadovavo, rašė straipsnius periodiniams leidiniams (Marcha, Época, Clinamen, Vuelta, Uno Más Uno, El País ir kitiems).
Ida Vitale
Kūryba esencialistinė, skirstoma į du etapus: pirmajam priskiriami Montevidėjuje iki pirmojo pasitraukimo rašyti eilėraščiai, antrajam – pasirodę po 1974. Išleido daugiau kaip 20 poezijos knygų. Daugiausia rašo trumpus eilėraščius. Svarbiausi pirmojo etapo poezijos rinkiniai: To atminimo šviesa (La luz de esta memoria 1949), Atiduotas žodis (Palabra dada 1953), Kiekvienas savoje naktyje (Cada uno en su noche 1960); eilėraščiams būdinga ritmika, skambesys, akcentuojama, kad žodžiais neįmanoma objektyviai išreikšti tikrovės. Antrojo etapo svarbesni rinkiniai: Silicio sodas (Jardín de sílice 1980), Pastovumo sapnai (Sueños de la constancia 1988), Asociacijų žodynas (Léxico de afinidades 1994), Įsivaizduojami sodai (Jardines imaginarios 1996); būdinga savirefleksija, egzistencinės temos, būties prasmės paieškos.
Apdovanojimai
Cervanteso premija (2018).
3182