ideãlas (pranc. idéal < gr. idea – rūšis, sąvoka, pirmavaizdis), sektinas elgesys, veikla. Skiriama moralinis (gyvenimo patirties, elgesio, savybių), estetinis (estetinės patirties), socialinis (socialinės santvarkos), tautinis (tautos istorinės patirties), žmonijos (kultūros ir civilizacijos raidos) idealai. Nuo idealo ir realybės santykio priklauso realybės raidos tendencijos bei kryptys. Idealas atspindi asmens ar (ir) visuomenės netobulumą neigdamas jį aukštesne kokybe, motyvuoja žmones įvairiai veiklai, leidžia formuluoti, konkretinti tikslus, įvardyti siekius, žmogaus vidinio ir išorinio tobulėjimo perspektyvą, normina žmonių elgesį, apibrėžia jo standartus. Idealo, kaip esamos moralinės, estetines, socialinės ir kitokios tikrovės neigimo, prigimtyje glūdi kūrybinė (tobulinimo, teigimo, papildymo, raidos) ir griaunamoji (revoliucijų, neigimo, griovimo) galios. Griaunamoji dažniausiai reiškiasi, kai jis tampa utopija arba savanaudiškumo dangstymu. Utopinių idealų pagrindinės savybės yra idealų pripažinimas atskira savarankiška ir svarbiausia realybe, atsieta nuo tikrovės, prie kurios turi derintis visa kita.
3058