idealusis Aš

idealùsis Aš, pageidáujamasis Aš, pageidaujami, įsivaizduojami, susikurti vaizdiniai, nuomonė apie save bei nuostatos savo atžvilgiu, tai yra žmogaus susikurtas vaizdas, kokiu jis norėtų būti. Sudaro Aš vaizdo įsisąmonintą dalį. Priešprieša realiajam Aš. Sveiko žmogaus idealusis Aš šiek tiek atitrūkęs nuo realiojo Aš; tai turi įtakos veiklos aktyvumui ir sėkmei, taip pat savosios vertės pajautimui. Šį atotrūkį lemia žmogaus reakcijos į frustraciją. Mažas skirtumas tarp idealiojo Aš ir realiojo Aš yra to žmogaus, kuris neišgyvena frustracijos; tai liudija asmenybės pusiausvyrą, pasitikėjimą savo jėgomis ir kartu lemia sėkmingą jo veiklą. Didesnis idealiojo Aš ir realiojo Aš atotrūkis yra to žmogaus, kuris neneigia frustracijos, kuriam būdinga vidiniai ir motyvacijų konfliktai, nevisavertiškumo jausmas, pasyvumas, dažniausiai jo veikla nesėkminga, tarpasmeniniai santykiai sudėtingi. Dažniausiai toks idealiojo Aš ir realiojo Aš atotrūkis būdingas neurotinėms asmenybėms, daugeliui žmonių paauglystėje ir ankstyvojoje jaunystėje, kai žmogus labai intensyviai kuria savo Aš vaizdą, taip pat kūrybingoms ir didelio intelekto asmenybėms. Kūrybingos asmenybės save realizuoja veikla (kūryba, mokslu, darbu), kelia sau sudėtingus uždavinius ir taip išlaiko savigarbą. Neurotinei asmenybei savo trūkumų pripažinimas netampa stimulu jiems įveikti, tėra tik priemonė nesėkmėms, neveiklumui, bėgimui nuo realaus pasaulio pateisinti.