identifikãcija (lot. identifico – sutapatinu), nesąmoningas žmogaus susitapatinimas su kitu žmogumi, žmonių grupe, pirmavaizdžiu; savo identiteto formavimas ir suvokimas. Αpima 3 pagrindinius psichikos prosesus: emociniais ryšiais pagrįstą savęs tapatinimą su kitu žmogumi arba žmonių grupe, tam tikros grupės normų, vertybių perėmimą; požiūrį į kitą žmogų kaip į savo paties tęsinį, savo bruožų, jausmų, norų priskyrimą jam; savęs įsivaizdavimą kito vietoje, įsigyvenimą į kito žmogaus pasaulį, perėmimą kitam žmogui svarbių vertybių.
Identifikacijos terminą pirmą kartą pavartojo S. Freudas. Juo remdamasis aiškino patologinę depresiją, analizavo sapnus, vaiko psichikos procesus (vaikas perima jam reikšmingų žmonių elgesį, prisiima moters arba vyro vaidmenį).