identifikacija

identifikãcija (lot. identifico – sutapatinu), kriminalstinė identifikãcija, objektų tapatybės nustatymas pagal jų pėdsakus, paliktas žymes ir kitus ženklus, lyginamuosius pavyzdžius siekiant nustatyti asmenis ir daiktus, susijusius su tiriamuoju įvykiu. Visi identifikacijos proceso objektai skirstomi į identifikuojamus (būtina nustatyti jų tapatybės buvimą ar nebuvimą) ir identifikuojančius (jais remiantis nustatoma tapatybė).

Identifikuojami objektai dažniausiai yra susiję su nusikalstamomis veikomis – tai žmonės, daiktai (ginklai, nusikaltimo įrankiai, mechanizmai, transporto priemonės), patalpos, vietovės ir kiti. Jie dažniausiai turi stabilią morfologinę struktūrą, pagal kurios atspindžius (pėdsakus) gali būti identifikuoti.

Identifikuojantys objektai yra tiesiogiai susiję su tiriamuoju įvykiu, juose atsispindi identifikuojamo objekto savybės ir požymiai. Dažniausiai identifikuojančiais objektais būna pėdsakai ir kitos paliktos žymės (rankų, kojų, instrumentų, ginklų, transporto priemonių ir kitų), jų kopijos ir kiti atspindžiai (išliejos, atspaudai, fotonuotraukos ir kita), t. p. lyginamieji pavyzdžiai. Identifikacijos procesas vyksta lyginant identifikuojamo ir identifikuojančio objektų požymių visumas. Pvz., įsilaužimo įrankio (identifikuojamas objektas) tapatybė nustatoma pagal įsilaužimo įrankio pėdsaką (identifikuojantis objektas) ant išlaužtų durų. Lyginamojo identifikacinio tyrimo metu pirmiausia lyginami bendrieji objektų požymiai (forma, matmenys, struktūra), vėliau, nustačius jų atitikimą,– specialieji požymiai (mikroreljefo ypatumai, jų tarpusavio išsidėstymo ir išreikštumo požymiai). Nenustačius sutampančių identifikacinių požymių visumos identifikacija yra neįmanoma – gali būti nustatyta tik tiriamojo objekto priklausomybė tam tikrai objektų grupei ar rūšiai. Nustačius požymių visumų sutapimą ir esminių (nepaaiškinamų) skirtumų nebuvimą konstatuojamas faktas apie tapatybės nustatymą. Dažniausiai identifikacijos procesas vyksta atliekant ekspertizes ar ikiteisminį objekto tyrimą.

19 amžiaus pabaigoje identifikacijos terminą pirmą kartą pavartojo kriminalistikos mokslo pradininkas A. Bertillonas. Šiuolaikinė identifikacijos teorija grindžiama materialaus pasaulio objektų individualumo, jų sąlyginio pastovumo, tarpusavio ryšio, priklausomumo ir sąlygotumo principais.

3057