Idrisidai

Idrisdai (al-Idrīsiyūn), arabų šiitų dinastija ir to paties pavadinimo valstybė Šiaurės Afrikoje (788–921). Dinastijos pradininkas – nuo Abasidų persekiojimų į dabartinį Maroką pasitraukęs Mahometo provaikaitis šarifas Idrisas I (valdė 788–791). Jis nukariavo berberų gentis Maroko šiaurinėje ir vidurinėje dalyje, 789 įkūrė Fesą, kuris tapo Idrisidų valstybės sostine. Valdant jo sūnui Idrisui II (802–828) buvo pajungta Maroko pietinė dalis, sparčiai plito arabų kultūra ir islamas, Fesas tapo kultūros, religijos ir prekybos centru, vienu didžiausių Magribo miestų (859 čia įkurtas seniausias pasaulyje al Karavijino universitetas). Po Idriso II mirties suskilusią Idrisidų valstybę (ją pasidalijo 10 Idriso II sūnų) užvaldyti siekė Kordobos kalifai ir Fatimidai. Dinastija žlugo, 10 a. Idrisidų valdoms atitekus Kordobos kalifatui.

-Idrisidas; -Idrisas

2271