duba (geomorfologijoje), plokščiadugnis Žemės paviršiaus įdubimas, susidaręs dėl endogeninių arba egzogeninių procesų. Endogeninės kilmės (tektoninių) įdubų plotas nuo kelių tūkstančių (sausumoje) iki keliolikos milijonų (vandenyne) kvadratinių kilometrų, egzogeninės kilmės – nuo kelių šimtų kvadratinių metrų (termokarstinės įdubos) iki keliolikos kvadratinių kilometrų (defliacinės įdubos). Didžiausios sausumos tektoninės įdubos – Kattaros (Afrika), Turfano, Aralo, Kaspijos (Azija). Sausumos įdubos, esančios žemiau Pasaulinio vandenyno lygio (pvz., Negyvosios jūros) dar vadinamos depresijomis, Pasaulinio vandenyno dugno įdubos – dubumomis (pvz., Kanarų, Žaliojo Kyšulio dubumos), siauros ilgos ir gilios vandenynų dugno įdubos – povandeniniais loviais (Puerto Riko lovys Atlanto vandenyne, Marianų lovys Ramiajame).
2341