Ifigènija (Iphigeneia), graikų mitologijoje – Mikėnų karaliaus Agamemnono ir Klitaimnestros duktė. Pranašui Kalchantui patarus Agamemnonas sutiko paaukoti dukterį Artemidei, kad ši pasiųstų palankius vėjus ir achajų laivai galėtų išplaukti į Trojos karą. Per aukojimą Artemidė pakeitė Ifigeniją elne (loke arba telyčia), ją pačią nugabeno į Tauridę (Krymas) ir paskyrė savo šventyklos žyne. Čia ant Artemidės aukuro Ifigenija aukodavo užklydusius svetimšalius. Kai į Tauridę su draugu Piladu atvyko jos brolis Orestas (turėjęs į Graikiją pargabenti Artemidės statulėlę), taurai juos sučiupo ir vedė paaukoti, bet brolį atpažinusi Ifigenija padėjo pagrobti statulėlę ir visi grįžo į tėvynę. Braurone (Atikos vietovė) Ifigenija ir toliau buvo Artemidės žynė.
Mitas atspindi senovinį paprotį aukoti dievams žmones bei dievų zoomorfinę kilmę. Mitą apie Ifigenijos aukojimą pirmasis aprašė graikų poetas Hesiodas (Moterų katalogas), jis tapo Aischilo, Euripido, Sofoklio, Ovidijaus, kitų antikos autorių, J. B. Racine’o tragedijos Ifigenija (Iphigénie, pastatyta 1674), J. W. Goethe’s dramos Ifigenija Tauridėje (Iphigenie auf Tauris 1787) siužetu.