„IG Farbenindustrie AG“
„IG Farbenindustrie AG“, „IG Farben“, „Interessengemeinschaft Farbenindustrie Aktiengesellschaft“, Vokietijos chemijos koncernas; 20 a. 3–5 dešimtmečiais didžiausia šalies įmonė, didžiausia pasaulyje chemijos pramonės bendrovė. Būstinė buvo Frankfurte prie Maino.
Gamino dažus, vaistus, cheminį pluoštą, sintetinį kurą, sintetinį kaučiuką, trąšas, sprogstamąsias medžiagas ir kita. Turėjo daugiau kaip 700 padalinių (1945). 1929 apyvarta 1,4 mlrd. markių, 1943 – apie 3 mlrd. markių.
Koncernas sudarytas 1925 iš savarankiškų chemijos bendrovių asociacijos Interessengemeinschaft der Deutschen Teerfarbenfabriken (įkurta 1916, priklausė Farbwerke Hoechst AG, Cassella, BASF AG, Friedrich Bayer & Co., Agfa AG) ir kelių kitų bendrovių. 3–4 dešimtmečiais pradėjo veiklą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir didžiausiose Europos valstybėse. Per Antrąjį pasaulinį karą perėmė chemijos įmones okupuotuose kraštuose, pervedė Nacionalsocialistų partijai ir SS reikmėms kelis milijonus markių, t. p. gamino dujas masinėms žudynėms dujų kamerose, gamyklose prie Osvencimo naudojo koncentracijos stovyklos kalinių ir į priverčiamuosius darbus atvežtų žmonių darbą, atliko medicinos eksperimentus su kaliniais.
pastatas, kuriame buvo įsikūrusi IG Farbenindustrie būstinė (išformavus koncerną, iki 1995 čia buvo Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės penktojo korpuso būstinė, 2001 pastatas perduotas Frankfurto universitetui)
IG Farbenindustrie 1000 markių vertės akcija (1925)
1945–1948 karinio tribunolo Niurnberge IG Farbenindustrie AG vadovybė buvo pripažinta kalta dėl karo nusikaltimų (dėl okupuotose teritorijose išgrobstyto turto, kalinių darbo naudojimo, nehumaniško elgesio su karo belaisviais ir civiliais). 1950 Sąjungininkų kontrolės taryba nutarė išformuoti IG Farbenindustrie AG, Rytų Vokietijoje esančios IG Farbenindustrie AG įmonės buvo nacionalizuotos.
1951–1952 atkurtos savarankiškos bendrovės Agfa AG (1964 susijungė su Belgijos bendrove Gevaert Photo Producten N. V. į Agfa‑Gevaert), BASF AG, Farbwerke Hoechst AG (1974 tapo Hoechst AG), Cassella (1970 tapo Hoechst AG antrine bendrove), Farbenfabriken Bayer AG (nuo 1972 Bayer AG), Duisburger Kupferhütte AG, Dynamit Nobel AG ir kitos.