įgaliójimas, civilinėje teisėje – rašytinis dokumentas, kuriame patvirtinamos įgaliotojo suteiktos įgaliotiniui teisės veikti atstovaujamojo vardu nustatant bei palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis ir apibrėžiama suteiktų teisių apimtis bei turinys.
Lietuvoje įgaliojimo pagrindas yra vienašalis sandoris arba pavedimo sutartis. Įgaliojimui sudaryti pakanka vienašališkos įgaliotojo valios suteikti kitam asmeniui atstovavimo teises (įgaliotinio sutikimo nereikia). Įgaliotinis gali atsisakyti jam suteiktų teisių. Įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems reikalinga notarinė forma, t. p. nekilnojamam turtui valdyti, juo naudotis ir disponuoti, ir įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniams asmenimis (išskyrus atvejus, jei įstatymas numato kitos formos įgaliojimą), turi būti tvirtinami notaro. Karių įgaliojimus gali patvirtinti karinių dalinių, junginių, karo įstaigų ir mokyklų vadai (viršininkai), laisvės atėmimo vietose esančių asmenų – laisvės atėmimo vietų vadovai, su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose jūrų laivuose esančių asmenų – laivų kapitonai (šie įgaliojimai prilyginami notaro patvirtintiems). Įgaliojimą, kurį fizinis asmuo duoda siunčiamiems pinigams ir siuntiniams gauti, darbo užmokesčiui ir su darbo santykiais susijusioms kitoms išmokoms (premijoms, kompensacijoms ir kita), pensijoms, pašalpoms, stipendijoms gauti, supaprastinta tvarka gali patvirtinti organizacija, kurioje fizinis asmuo dirba ar mokosi, daugiabučių namų savininkų bendrijos, kurios name asmuo gyvena, pirmininkas ar tolimojo plaukiojimo jūrų laivo kapitonas.
Įgaliojime turi būti nurodoma sudarymo data (jei nėra, įgaliojimas negalioja). Juridinio asmens įgaliojimą turi pasirašyti jo vadovas ir uždėti antspaudą, jei privalo jį turėti. Įgaliojimas gali būti terminuotas ir neterminuotas. Jei terminas nėra nurodytas, įgaliojimas galioja 1 metus nuo jo sudarymo dienos. Pasibaigus įgaliojimo terminui ar jį panaikinus, atstovas privalo įgaliojimą grąžinti atstovaujamajam. Įgaliojimas gali būti vienkartinis (konkrečiam veiksmui atlikti ar sandoriui sudaryti), specialusis (keliems vienarūšiams veiksmams atlikti, pvz., atstovauti teisme), generalinis, arba bendrasis (įvairiems sandoriams sudaryti ar kitiems veiksmams atlikti, pvz., tvarkyti turtą, sudaryti sutartis, gauti pinigus, atlikti mokėjimus ir kita). Galioja ir įgaliojimas, kuriame atstovo teisės nėra apibrėžtos, bet įgaliotinis pagal tokį įgaliojimą turi teisę atlikti veiksmus, kurių reikia įgaliotojo turtui bei turtiniams interesams išsaugoti ir turto priežiūrai, pvz., sumokėti mokesčius už paslaugas, gauti nuompinigius ir kita. Įgaliotinis turi pats atlikti veiksmus, kuriuos atlikti jis įgaliotas, nes įgaliojimo davimas siejamas su pasitikėjimu. Juridiniams asmenims galima duoti įgaliojimus sudaryti tik tuos sandorius, kuriuos jie turi sudaryti pagal steigimo dokumentus.
Įgaliotinis turi teisę perįgalioti – suteikti teisę atlikti veiksmus kitam asmeniui, jei tokia teisė numatoma įgaliojime ar kai to nepadarius nukentėtų įgaliotojo interesai. Perįgaliojimo forma turi būti tokia pat, kokia buvo išduotas įgaliojimas, jo terminas negali būti ilgesnis už įgaliojimo terminą. Įgaliotojas turi teisę bet kada panaikinti įgaliojimą, įgaliotinis – bet kada jo atsisakyti. Gali būti išduodamas neatšaukiamas įgaliojimas (numato įstatymai ar sutartis). Įgaliojimas pasibaigia pasibaigus jo terminui, įgaliotojui ar įgaliotiniui jį panaikinus ar atsisakius, nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuris davė ar gavo įgaliojimą, ar iškėlus įgaliotajam juridiniam asmeniui bankroto bylą, įgaliojimą davusį ar jį gavusį fizinį asmenį pripažinus neveiksniu, ribotai veiksniu, nežinia kur esančiu ar jam mirus. Pasibaigus įgaliojimo terminui galios netenka ir perįgaliojimas. Specialieji įgaliojimai yra prekybos tarpininko įgaliojimas ir prokūra.
2319