Igdrasilas (Snorri Sturlusono Edos rankraštis, Á. Magnússono institutas Reikjavike)
Ìgdrasilas (sen. isl. Yggdrasill), skandinavų mitologijoje – pasaulio medis. Amžinai žaliuojantis uosis, viena jo šaknis siekianti Asgardą, antra – šerkšno milžinų pasaulį, trečia – tamsos pasaulį Niflheimą. Po Asgarde esančia šaknimi tekantis Urdės (praeities išminties) šaltinis, prie jo gyvenančios nornos (žmogaus likimo lėmėjos jam gimstant) Urdė, Verdanė ir Skulda, kas rytą šlakstančios kamieną ir lapiją šaltinio vandeniu. Po šaknimi šerkšno milžinų pasaulyje teka išminties ir žinojimo Mimiro šaltinis, jį saugo milžinas išminčius Mimiras. Po šaknimi, nusidriekusia į Niflheimą, telkšantis Hvergelmiro (verdantis katilas) šaltinis, jame tūnantis drakonas Nidhogas graužia Igdrasilo šaknį. Lapijoje gyvenantis išminčius erelis, jo tarpuakyje tupįs vanagas Vedrfolniras (išbalęs nuo darganos), šakose ganąsi 4 elniai, kamienu bėgiojanti voverė Ratatoska, ji perduodanti vanago ir drakono piktus žodžius vienas kitam. Prie Igdrasilo esanti dievų sambūrio (tingo) vieta. Mite pasakojama, kad norėdamas įgyti šventąjį žinojimą dievas Odinas prisismeigė ietimi prie Igdrasilo ir kybojo 9 naktis. Per ragnaroką (dievų ir pasaulio žūtį) Igdrasilą sudeginsiąs milžinas Surtas.
2032