Jonýnas Ignas 1884 01 24Atesninkai (prie Simno) 1954 07 14Kaunas, lietuvių istorikas, diplomatas. V. A. Jonyno tėvas.
Išsilavinimas ir veikla
1904–11 studijavo istoriją Maskvos universitete (baigė 1911); jo pažiūroms įtaką padarė lankyti rusų liberalių istorikų pozityvistų M. Liubavskio, A. Savino, R. Vipperio ir P. Vinogradovo seminarai. 1905–09 per atostogas studijavo Grenoblio universiteto Literatūros fakultete ir įgijo prancūzų kalbos ir literatūros mokytojo teises. 1909–11 važinėjo į Berlyno universitetą klausytis istorikų paskaitų. 1905–06 dalyvavo revoliuciniuose įvykiuose (Rusijos 1905–1907 revoliucija) Maskvoje ir Dzūkijoje, už tai teistas, bet išteisintas.
Ignas Jonynas
1911–19 mokytojavo Bogorodske, Maskvoje. 1919 03–04 Lietuvos bolševikų marionetinės vyriausybės švietimo liaudies komisariato skyriaus vedėjas, 1919–20 mergaičių lietuvių gimnazijos Vilniuje direktorius; lenkų buvo suimtas, vos išvengė sušaudymo. Dalyvavo Lietuvių mokslo draugijos veikloje. 1919 04–1920 10 09 Laikinojo lietuvių komiteto sekretorius. 1920 08–10 Lietuvos vyriausybės vyriausiasis įgaliotinis Vilniaus kraštui. 1920 10 17–1922 02 08 Lietuvos valstybės atstovas Tautų Sąjungos Karinės kontrolės komisijoje Vilniaus kr. reikalams. 1922–29 dirbo Užsienio reikalų ministerijoje; Tautų Sąjungos, Lenkų ir kitų departamentų direktorius. Dalyvavo Tautų Sąjungos tarybos posėdžiuose. 1926 parengė Lietuvos Respublikos vyriausybės protestą SSRS atstovybei dėl Lietuvos Metrikos grąžinimo.
Nuo 1931 buvo Lietuvos Respublikos atstovas Tarptautiniame istorikų komitete. Lietuvių draugijos SSRS tautų kultūrai pažinti vienas steigėjų (1929), 1938–39 pirmininkas. 1924–39 ir 1944–46 dėstė Lietuvos, Vytauto Didžiojo universitete, 1940–43 ir 1944–54 Vilniaus universitete; nuo 1931 buvo Lietuvos istorijos katedros, 1945–48 SSRS tautų istorijos katedros vedėjas; profesorius (1932).
I. Jonynas daug prisidėjo ugdant naują lietuvių istorikų kartą. Kritikavo vokiečių, lenkų ir rusų istoriografus, kurie lietuvių tautos nelaikė istoriniu objektu. Remdamasis pirminiais šaltiniais parengė naują Lietuvos feodalinio laikotarpio istorijos traktuotę.
Publikacijos
Svarbiausias veikalas – Vytauto šeimyna (1932). Parengė straipsnių Lietuviškajai enciklopedijai (9 tomai, 1933–41) ir kitų, surinktų rinkiniuose Istorijos baruose (1984) ir Lietuvos didieji kunigaikščiai (1996; abu rinkinius spaudai parengė V. Merkys). Parašė studiją Mykolas Lietuvis ir jo amžius (rankraštis saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje; apie Mykolą Lietuvį). Iš lotynų kalbos į lietuvių kalbą išvertė Mykolo Lietuvio traktatą Apie lietuvių, totorių ir maskvėnų papročius (paskelbtas 1966; De moribus Tartarorum et Moschorum fragmina 1615).
-Ignas Jonynas
1781