Koñčius Ignas 1886 07 31Purvaičiai (Žarėnų vlsč., Telšių apskr.) 1975 02 19Putnam (Konektikuto valstija; 1996 09 08 palaikai perlaidoti Vilniuje), Lietuvos fizikas, etnografas, visuomenės veikėjas.
Išsilavinimas ir veikla
1913 baigęs Sankt Peterburgo universitetą mokytojavo Palangos mergaičių gimnazijoje. 1914 pasitraukė į Sankt Peterburgą. 1916–19 rengė fizikos vadovėlį mokykloms. 1920–21 dirbo Stavropolio žemės ūkio institute. Nuo 1921 dėstė Dotnuvos žemės ūkio ir miškų mokykloje, 1924–26 – Dotnuvos žemės ūkio akademijoje, nuo 1926 – Lietuvos universitete, 1926–27 – dar ir Aukštuosiuose karininkų kursuose Kaune. 1931–39, 1940–41 ir 1941–1943 dėstė Vytauto Didžiojo universitete, 1931–39, 1941–43 Fizikos katedros vedėjas, 1940–41 Darbo fakulteto direktorius; profesorius (1933). Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-gamtos darbų redaktorius (1937–39), Fizikos terminų komisijos pirmininkas (1930). Žemės ūkio švietimo sutvarkymui komisijos pirmininkas (1939).
Ignas Končius
1939 11–1940 01 Vilniaus universiteto valdytojas. 1941 05 suimtas. 1941 06 23 su kitais Kauno kalėjimo kaliniais išvežtas į Rusiją, išsigelbėjo nuo sušaudymo prie Červenės, grįžo į Kauną. Savitarpinės pagalbos komiteto pirmininkas (nuo 1942 01). 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1949 persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, iki 1961 dirbo Bostono Tuftso universiteto Fizikinių tyrimų laboratorijoje. 1947–54 Akademinio skautų sąjūdžio valdybos pirmininkas.
Knygos
1933–42 Lietuviškosios enciklopedijos, 1953–56 Lietuvių enciklopedijos vienas redaktorių. Vadovėliai: Meteorologija (1924), 50 fizikos praktikos darbų (1928), Fizikos paskaitos (1–3 sąsiuviniai, 1927–28), Eksperimentinės fizikos paskaitos (1939). Vienas Fizikos praktikos darbų (1938) autorių. Sudarė pirmąjį dvikalbį (lietuvių–rusų) fizikos terminų žodyną; paskelbtas dienraštyje Lietuva (1923–1924) ir žurnale Švietimo darbas (1924). Žemaičių kryžių ir koplytėlių statistiką skelbė žurnaluose Soter (1931, 1933, 1934, 1936–38) ir Gimtasai kraštas (1943). Knygos: Palangos kraštas (su V. Ruokiu, 1925), Instrukcija etnografinei medžiagai rinkti (1931), 20 kelionių po Kauno apskritį (su K. Avižoniu ir S. Kolupaila, 1937), Medžio drožiniai gimtajam kraštui atminti (1954), Žemaičio šneko (2 t., 1961 21996), Žemaičių kryžiai ir koplytėlės (1965), Kelionė į Červenę ir atgal (1993), Mano eitasis kelias (su 1905–1999 bibliografijos rodykle; išleista 2001).
L: Ignas Končius: Literatūros rodyklė (1905–1989) / sudarė E. Makariūnienė Vilnius 1990; L. Dzigaitė Ignas Končius ir jo „Žemaičio šnekos“ Vilnius 1992; E. Makariūnienė Profesorius Ignas Končius – žymusis mūsų šimtmečio žemaitis / Šiuolaikinė fizika Lietuvoje Kaunas 1997.
1885