Onacẽvičius Ignas (lenk. Ignacy Żegota Onacewicz) 1780Malaja Berestovica (Valkavisko apskr.) 1845 02 18Sankt Peterburgas, Lietuvos istorikas. Filosofijos magistras (1810; laipsnį įgijo Vilniaus universitete). Kilęs iš unitų.
Išsilavinimas ir veikla
Mokėsi Valkavisko ir Gardino mokyklose, Luko (vokiečių kalba Lyck, lenkiškai Ełk) mokytojų seminarijoje, 1806 baigė Karaliaučiaus universiteto Filosofijos fakultetą. 1813–18 Balstogės gimnazijos senovės kalbų ir literatūros, visuotinės istorijos mokytojas. Tuomet susipažino su Vilniaus universiteto visuotinės istorijos profesoriaus pavaduotoju J. Leleweliu. 1818–28 Vilniaus universitete dėstė visuotinę istoriją, statistiką, diplomatiją, nuo 1820 – atskirą Lietuvos istorijos kursą (pirmasis išskyrė iš visuotinės istorijos); profesorius (1827). Jo studentai buvo A. Mickevičius, S. Daukantas.
Ignas Onacevičius (19 a. vidurys, dailininkas K. Żukowskis)
Susekus studentų patriotinę kuopelę Sarmatų padermė ir įtarus I. Onacevičių buvus jos idėjiniu įkvėpėju, 1828 ištremtas iš Vilniaus, gyveno tėviškėje. 1834 išteisintas. 1834 apsigyvenęs Sankt Peterburge dirbo Archeografijos komisijoje, N. Rumiancevo muziejuje. Bendravo su istorikais S. Daukantu (tuomet dirbo Sankt Peterburge), T. Narbutu.
Veikalai
I. Onacevičius savo rašomai daugiatomei Lietuvos istorijai medžiagą rinko Karaliaučiuje, Vilniuje, Sankt Peterburge, Rygoje, Tartu, Gardino gubernijos dvaruose, vienuolynuose, bažnyčiose. Jos neparašė, paskelbė tik dalį jos apmatų (tyrimų 2 konspektus): Žvilgsnis į ankstyvąją Lietuvos istoriją (Rzut oka na pierwotne dzieje Litwy, išspausdinta 1848) ir Žvilgsnis į Lietuvos D. Kunigaikštystės istoriją (Rzut oka na dzieje W. Ks. Litewskiego, išspausdinta 1849–50).
1823–45 išleido lenkų istoriko J. Albertrandi 5 tomų veikalą apie Lenkijos ir Lietuvos valdovus Jogailą, Kazimierą Jogailaitį, Aleksandrą, Henriką Valua ir Steponą Batorą. I. Onacevičiaus surinktos medžiagos ir rankraščių dalis yra Sankt Peterburgo Rusų literatūros institute. I. Onacevičius padėjo pagrindus Lietuvos istorijai nagrinėti: reikalavo kritiškai vertinti istorinius šaltinius, istoriografiją, ieškoti faktų priežastingumo, plėsti objektą – nagrinėti ne tik politinius įvykius, privilegijuotus luomus, bet ir žemutinių sluoksnių žmonių gyvenimą, kultūrą.
-Ignas Onacevičius
1781