Silone Ignazio (Injacijus Silònė), tikr. Secondo Tranquilli 1900 05 01Pescina dei Marsi (prie L’Aquilos) 1978 08 22Ženeva, italų rašytojas. Įsitraukė į politinę veiklą, dalyvavo steigiant Italijos komunistų partiją. 1928 atstovavo partijai Komunistų internacionalo suvažiavime Maskvoje kartu su pirmininku P. Togliatti. Už nepritarimą stalininei represijų politikai pašalintas iš partijos (apie tai sužinojo 1931). 1930 iš fašistinės Italijos pasitraukė į Šveicariją, čia gyveno iki 1945. Po karo įstojo į socialistų partiją, buvo Konstitucinio susirinkimo deputatas. Romanuose Fontamara (1930, išverstas į daugiau kaip 20 kalbų; filmas 1980, režisierius C. Lizzani), Duona ir vynas (Pane e vino 1936), Sėklos po sniegu (Il seme sotto la neve 1942) vaizdavo engiamų gimtosios Marsicos (Abruzzo srities geografinis regionas) valstiečių vargus. Įtaigiai kuriamą kolektyvinio pasakotojo, liaudies balso įspūdį paįvairina groteskas, ironija. Vėlesnių romanų (Rieškučios šilkmedžio vaisių / Una manciata di more 1952, Lukos paslaptis / Il segreto di Luca 1956, Lapė ir kamelijos / La volpe e le camelie 1960, filmas 1966, režisierius S. Blasi) ir dramų (Ir jis pasislėpė / Ed egli si nascose 1944) siužetai įkvėpti socialistinių idėjų, jos siejamos su pamatinėmis krikščionybės vertybėmis: žmonių brolyste, neturtu, aukojimusi. Šis ankstyvosios krikščionybės, kaip vargšų religijos, motyvas perteiktas romane apie popiežių atsiskyrėlį Celestiną V Vargšo krikščionio istorija (L’avventura di un povero cristiano 1968, pastatyta 1969), jo pagrindinis personažas atsisako popiežystės ir grįžta į gimtuosius Abrucų kalnus. Parašė politinę satyrą Diktatorių mokykla (La scuola dei dittatori 1938). Tarptautinio susidomėjimo sulaukė esė (rinkinys Atsarginis išėjimas / Uscita di sicurezza 1965), kurių pagrindinis motyvas – totalitarizmo kritika, intelektualo sąžinė ir nepriklausomybė. Pagal kūrinius sukurta televizijos filmų.
944