Ignõtas Antiochiẽtis (lot. Ignatius Antiochensis) 110Roma, Antiochijos vyskupas (antrasis po apaštalo Petro), kankinys. Apaštališkasis Tėvas. Šventasis (šventė – spalio 17). Už krikščionybės išpažinimą imperatoriaus Trajano įsakymu suimtas ir iš Sirijos nugabentas į Romą žvėrims sudraskyti. Pakeliui parašė 7 laiškus, skirtus Romos ir Mažosios Azijos Bažnyčioms. Laiškuose atskleista gyvenamojo meto krikščionių padėtis, paliudytos pagrindinės krikščioniškos tiesos: Eucharistijos svarba Bažnyčios kūrimui, Jėzaus Kristaus įsikūnijimo tikrumas, Švč. Mergelės Marijos mergystė, Bažnyčios hierarchija, monarchinis episkopatas, Romos Bažnyčios pirmumas ir kita. Kristologija (būdinga su Jėzaus Kristaus asmeniu susijusių gnostinių spekuliacijų neigimas) susieta su mariologija.
Ignotas Antiochietis (tempera, dailininkas Ioannis Apakas, 17 a., Puškino vaizduojamosios dailės muziejus)
Laiške magneziečiams pabrėžiama Dievo tyla, iš kurios ateina Žodis. Laiške romiečiams save ir būsimąją savo kankinystę atskleidžia kaip auką Dievui, ją gretina su eucharistine auka. Laiške smirniečiams pirmą kartą paminėta sąvoka – Katalikų Bažnyčia. Laiškų stilius originalus, poetinis polėkis ir ilgesingas veržimasis į Jėzų Kristų perteikiamas gausiais naujadarais ir netikėtomis metaforomis. Lietuvių kalba laiškai išspausdinti 1987.
908