Kurčiatov Igor (Игорь Курчатов, Igoris Kurčiãtovas) 1903 01 12Sim (Čeliabinsko sr.) 1960 02 07Maskva, rusų fizikas. SSRS atominės bombos kūrimo vadovas.
Išsilavinimas ir veikla
1923 baigė Krymo universitetą. 1924–42 dirbo Leningrado fizikos ir technikos institute, nuo 1943 – SSRS mokslų akademijos laboratorijos Nr. 2 vadovas, nuo 1955 jos pagrindu įkurto ir I. Kurčiatovo vardu pavadinto atominės energijos instituto direktorius. SSRS mokslų akademijos narys (1943). Nuo 1950 SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas.
Mokslinė veikla
Tyrimų sritys: dielektrikų fizika (elektrinis laidumas, tūrinio krūvio atsiradimas nuo elektros srovės, Segneto druskos savybės), puslaidininkių, branduolio fizika. 1933 su bendradarbiais sukūrė ir paleido iki 350 keV ciklotroną. 1934 pradėjo neutronų tyrimus. Su bendradarbiais atrado dirbtinio radioaktyviojo bromo branduolių izomeriją. 1935 su L. Arcimovičiumi įrodė neutrono pagavimo protonais reiškinį ir nustatė šio vyksmo efektinio skerspjūvio reikšmę. 1946 gruodį su bendradarbiais paleido pirmąjį SSRS branduolinį reaktorių. Jam vadovaujant buvo plėtojami branduolio fizikos tyrimai, sukurtas pirmasis SSRS ciklotronas (1937), atominė (1949) ir vandenilinė (1953) bomba, paleista pirmoji pasaulyje pramoninė branduolinė elektrinė Obninske (1954), sukurtas pirmasis pasaulyje atominis reaktorius povandeniniams laivams (1958) ir ledlaužiams (1959). 20 a. 6 dešimtmetyje pradėtų valdomosios termobranduolinės sintezės įgyvendinimo darbų vadovas.
Igor Kurčiatov
Apdovanojimai
Lenino premija (1956).
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadinti asteroidas nr. 2352 Kurchatov ir krateris Mėnulyje, t. p. miestai Rusijoje ir Kazachijoje, cheminis elementas kurčiatovis (1997 pervadintas rezerfordžiu). Rusijos mokslų akademija nuo 1962 už pasiekimus branduolio fizikos ir branduolinės energetikos srityse teikia I. Kurčiatovo vardo medalį.