Severianin Igor (rus. Игорь Северянин, Igoris Severiãninas), tikr. pavardė Lotarev 1887 05 16Sankt Peterburgas 1941 12 20Talinas, rusų poetas. Vienas žymiausių ir populiariausių 20 amžiaus antrojo dešimtmečio rusų poetų.
Biografijos faktai
Mokėsi Čerepoveco realinėje mokykloje. 1908 išleido pirmą poezijos rinkinį Minties amalas (Zarnica mysli). 1911 įsteigė egofuturistų literatūrinę grupuotę ir tapo jos vadovu. Leido laikraštį Peterburgskij glašataj. 1917 I. Severianinas sveikino Vasario revoliuciją, bet po Spalio perversmo 1918 emigravo į Estiją.
Kūryba
Poezijai (rinkiniai Verdenė taurė / Gromokipjaščij kubok 1913, Aukso lyra / Zlatolira 1914, Ananasai šampane / Ananasy v šampanskom, Victoria Regia, abu 1915) būdinga savita poetika, ištobulintas ir manieringas stilius, naujadarų kūrimas, polinkis į boheminę tematiką. Naudodamas įvairius poezijos metrus sukūrė naujų lyrikos žanrų: trioletų girliandą, kvadratų kvadratą, minjonetę, dizelę ir kitų. Emigracijoje sukurtoje poezijoje (rinkiniai Pühajõgi. Estliandijos poezai / Pühajõgi. Ėstljandskie poėzy 1919, Menestrelis / Menestrel′ 1922, Lakštingala / Solovej, Titano tragedija / Tragedija titana, abu 1923, eiliuotas autobiografinis romanas Jausmų katedros varpai / Kolokola sobora čuvstv 1925, sonetų rinkinys Medalionai / Medal′ony 1934) vyrauja prarastos tėvynės ilgesio motyvai, žymu klasikinio aiškumo siekimas, lyrizmas, muzikalumas.
Igor Severianin
Susirašinėjo su S. Nėrimi. Į lietuvių kalbą išversta I. Severianino eilėraščių.