Iguaçu krioklys (port. Saltos do Iguaçu, Cataratas do Iguaçu, isp. Cataratas del Iguazú; Igvasù krioklỹs), krioklių kaskada Iguaçu žemupyje, apie 20 km nuo upės žiočių, Brazilijos ir Argentinos pasienyje. Vienas 7 pasaulio gamtos stebuklų (nuo 2011).
Vanduo krinta nuo dviejų bazaltinių slenksčių, sudarydamas daugybę (iki 275; kiekis priklauso nuo upės vandeningumo) pavienių srautų (krioklio sudėtinių dalių), kuriuos skiria uolos, uolėtos salos, apaugusios vešlia augalija. Bendras aukštis 72 m, plotis 2700 metrų. Krioklio debitas 1750 m3/s (lietinguoju laikotarpiu, lapkričio–kovo mėn., iki 13 000 m3/s). Vandens ošimas girtimas už keleto kilometrų. Turizmas. Iguaçu krioklys saugomas nuo 1916. Priklauso 2 nacionaliniams parkams: Argentinoje – Iguazú nacionalinis parkas (pasaulio paveldo vertybė nuo 1984), Brazilijoje – Iguaçu (pasaulio paveldo vertybė nuo 1986). Krioklį 1541 atrado ispanų konkistadoras Álvaras Núñezas Cabeza de Vaca; pavadino Saltos del Santa Mary.
Iguaçu krioklys
1765