iguãniniai (Iguanidae), driežų (Sauria) pobūrio roplių šeima. Daugiau kaip 50 genčių, apie 700 rūšių. Paplitę Amerikoje, Madagaskare ir keliose Ramiojo vandenyno salose. Ilgis nuo 10 cm iki 2 m. Panašūs į agaminius, bet kitaip nei jų, iguaninių dantys yra priaugę prie žandikaulio vidinio krašto ir iškritę neatauga. Gyvena įvairiose buveinėse – dykumose, pusdykumėse (raguotosios iguanos), žole apaugusiose vietose, atogrąžų miškuose, pusiau vandenyje (jūrinė iguana). Minta vabzdžiais, kitais smulkiais bestuburiais, kai kurie augalėdžiai. Deda kiaušinius arba veda gyvus vaikus.
jūrinės iguanos šildosi saulėje
konolofas
Paprastoji iguana (Iguana iguana) yra vienas didžiausių Amerikos driežų. Kūnas apie 1 m ilgio, masė 5–10 kg. Pilkšva arba žalia, kartais oranžinė. Kojos storos, uodega ilga, per nugarą eina dantų formos žvynų ketera. Suaugę individai turi mėsingą pagurklį. Gerai laipioja medžiais. Minta augalų lapais, deda iki 40 kiaušinių. Medžiojama mėsai. Karibų salose aptinkama raganosė iguana (Cyclura cornuta) taip vadinama dėl ant snukio galo esančių kelių padidėjusių į ragus panašių žvynų. Kūnas 1–1,2 m ilgio. Nyksta dėl buveinių naikinimo ir įvežtų žinduolių (kiaulių, šunų, žiurkių, kačių). Madagaskaro apykaklėtajai iguanai (Oplurus cuvieri) būdinga didelė galva ir dygliuota uodega. Gyvena Madagaskare ir Komorų salose. Kūnas apie 40 cm ilgio. Gyvena medžiuose, minta vabzdžiais. Amerikos atogrąžų miškuose dažna šalmuotoji iguana (Corytophanes cristatus; ant galvos turi aukštą siaurą šalmą) ir juodoji iguana (Ctenosaura similis). Kai kuriose Galapagų salose paplitęs konolofas; minta kaktusais.
jūrinė iguana
a – paprastoji iguana, b – raganosė iguana
1284
-iguana; -iguanos