Ijo (fotografuota iš Galileo erdvėlaivio)
Ijò (Io), trečias pagal dydį Jupiterio palydovas. Matomas pro žiūroną. Skersmuo 3642 km. Skrieja Jupiterio pusiaujo plokštumoje beveik apskritimine orbita už 421 600 km nuo jo centro. Apskriejimo ir apsisukimo apie savo ašį periodai vienodi – 1,769 paros. Vidutinis tankis 3570 kg/m3. Ijo sudaro metalinis branduolys, silikatų mantija ir plona uolienų pluta, kurią dengia vulkaninės nuosėdos. Paviršiuje (geometrinis albedas 0,61) yra šimtai ugnikalnių, t. p. veikiančių. Iš šių liejasi skysta siera ir jos junginiai, išsilydžiusios uolienos. Lavos srautai nuolat keičia Ijo paviršių. Ijo paviršiaus vidutinė temperatūra –143 °C. Retą atmosferą daugiausia sudaro sieros dioksido (SO2) molekulės. 1610 atrado G. Galilei. Tyrinėjo erdvėlaiviai Voyager 1, Voyager 2, Galileo.
906