Ijò (Iō), graikų mitologijoje – Argo karaliaus Inacho duktė, Heros šventyklos Arge žynė, Dzeuso mylimoji. Bijodamas pavydžios Heros pykčio Dzeusas pavertė Ijo sniego baltumo karve. Hera pareikalavo jos sau kaip dovanos ir pavedė ją saugoti šimtaakiui galiūnui Argui. Kai Dzeuso palieptas Hermis užmušė Argą, Hera užsiundė prieš karvę gylį, kuris visur ją persekiojo. Ši klajojo po Graikiją, Aziją. Klajodama išvydo prie Kaukazo uolų prikaltą Prometėją, kuris jos ir Dzeuso palikuoniams išpranašavo garsią ateitį. Atklydusi į Egiptą Ijo atgavo savo išvaizdą ir nuo Dzeuso pagimdė sūnų Epafą, kuris tapo Egipto valdovu bei Danajo, Danajės, Alkmenės, Persėjo, Heraklio ir kitų mitinių veikėjų protėviu. Egipte Ijo garbinta Izidės vardu.
Antikiniuose piešiniuose ant vazų Ijo dažniausiai buvo vaizduojama kaip karvė; mito apie Ijo motyvais paveikslų 16 a. nutapė Correggio, Tintoretto, 17 a. – P. P. Rubensas, D. Velázquezas.