kaltis, kaltinamasis įrodymas, patvirtinantis tam tikras asmens dalyvavimo nusikalstamoje veikoje ar prisidėjimo prie jos aplinkybes. Pagal santykį su įrodinėtinomis aplinkybėmis įkalčiai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius.
Tiesioginiai įkalčiai – tai faktiniai duomenys apie tiriamojo įvykio ar veiksmo aplinkybes, asmens dalyvavimą juose, nustatantys nusikalstamos veikos buvimą ir įtariamojo kaltę bei kitas baudžiamojoje byloje įrodinėtinas aplinkybes.
Netiesioginiai įkalčiai – tai duomenys apie faktus, susijusius su baudžiamosios bylos aplinkybėmis ir turinčius įrodomąją galią (jie patvirtina arba paneigia šias aplinkybes). Pvz., pas įtariamąjį rastas šaunamasis ginklas bus netiesioginis įkaltis nužudymo byloje ir tiesioginis – šaunamojo ginklo neteisėto laikymo byloje.
Dar yra elgesio įkaltis – tai faktiniai duomenys, neigiamai apibūdinantys įtariamojo elgesį, susijusį su nusikalstamos veikos padarymu. Apima nusikalstamos veikos metu įgytų objektų (drabužių, daiktų) naudojimą, įtariamojo elgesį ir pasisakymus, netiesiogiai nurodančius jo suvokimą, kad jis padarė nusikaltimą, padidėjusį susidomėjimą nusikalstamos veikos tyrimo eiga, atskleidimą tokių bylos aplinkybių, kurios gali būti žinomos tik nusikalstamos veikos dalyviui.
1986