Auksinė pektoralė iš Tolstaja Mogilos (4 a. pr. Kr., skersmuo 0,36 m)
kapės (archeologijoje), mirusiojo apranga ir daiktai, laidojami kartu su juo. Randama ginklai, darbo įrankiai, keramika, papuošalai, buities ir ritualiniai reikmenys. Įkapių būta jau akmens amžiuje. Paprotys dėti įkapes susijęs su tikėjimu pomirtiniu gyvenimu. Iš įkapių galima spręsti apie mirusiojo verslą, laikotarpio visuomenės struktūrą, religiją, ūkio raidą. Kariui į kapą buvo dedami ginklai, amatininkui – amatininkystės, žemdirbiui – žemdirbystės įrankiai. Moterų įkapės buvo daugiausia darbo įrankiai (pjautuvai, verpstukai, adatos, ylos, žirklės) bei papuošalai. Įkapių buvo įvairios paskirties ir vertės; randama ir brangių metalinių dirbinių. Pasižymėjusius karius ir karo vadus laidojo kartu su kovos žirgais ir puošnia apranga. Itin daug informacijos gauta ištyrus faraono Tutanchamono kapą Egipte, skitų pilkapius – Čortomlyko, Tolstaja Mogilos Ukrainoje; juose rasta auksinių ir sidabrinių dirbinių – ginklų, papuošalų, indų, puoštų įvairiais ornamentais ir reljefais, gyvenimo scenomis, skulptūromis.
Lietuvoje
Lietuvoje ankstyviausios įkapės randamos iš mezolito (Biržulio stovyklavietės ir gyvenvietės). Tai strėlės (išliko tik titnago antgaliai) ir žvėrių dantų kabučiai – amuletai. Neolito kapų su įkapėmis aptikta Duonkalnio gyvenvietėje (Duonkalnio gyvenvietė, alkas ir kapinynas), Plinkaigalyje (Plinkaigalio kapinynas ir piliakalnis), Kuršių nerijoje, prie Kretuono ežero (Kretuono gyvenvietės). Šio laikotarpio įkapes t. p. sudaro ginklai (akmeniniai kirvukai, skeltės, kauliniai ietigaliai) ir papuošalai – amuletai (pragręžti žvėrių dantys, gintaro kabučiai). Pradėjus naudoti metalą įkapės tapo įvairesnės, pirmaisiais amžiais jų pagausėjo. Pajūrio geležies amžiaus kapuose randama simbolinių įkapių. Tai įvairūs miniatiūriniai dirbiniai (keramika, juostų audimo įrankiai, kirvukai, kapliai, dalgiai), neturėję praktinės paskirties. Įkapės buvo dedamos tam tikra tvarka pagal etninės grupės papročius. Darbo įrankiai ir buities reikmenys buvo dedami dažniausiai galvūgalyje, ietys – prie kairiojo šono smaigaliu prie galvos. Plintant krikščionybei (nuo 15 a.), paprotys dėti įkapes ėmė nykti, bet pavienių daiktų, dažniausiai monetų, dar randama 16–17 a. kapuose.
Lieporių kapinyne vyro kape rasti dirbiniai (7 a.): 1 – skliutakojė segė, 2 – pentinas, 3–4 – gintaro karoliai, 5–6 – geriamųjų ragų cilindriniai apkaustai, 7 – vienašmenis kalavijas, 8 – kovos peilis, 9 – diržo sagtis, 10 – kirvis, 11–12 – ietigaliai