ikonogrãfija (ikono… + gr. graphō – rašau), iš anksto nustatytos personažų, siužetų, simbolių, emblemų, atributų vaizdavimo dailės kūrinyje taisyklės. Skiriama sakralinė (krikščioniškoji, budistinė, hinduistinė, kita) ir pasaulietinė ikonografija. Atsirado senovės Egipto, Indijos mene. Ypač griežtai ikonografijos kanonų laikytasi Bizantijos dailėje. Renesanso dailėje ikonografijos interpretavimas pasidarė laisvesnis. Nuo 20 a. dailininkai linkę kurti savo ikonografiją, kūriniuose naudoti sunkiai iššifruojamus asociatyvius vaizdus.
2635