Iksiònas (Ixion), graikų mitologijoje – Tesalijoje gyvenusios karingos lapitų genties valdovas. Nenorėdamas po vestuvių žmonos Dejos tėvui atiduoti pažadėtų dovanų įstūmė uošvį Dejonėją į žarijų duobę; pats Iksionas dėl padaryto nusikaltimo išprotėjo. Dzeusas jo pasigailėjo, išgelbėjo nuo beprotystės ir net pakvietė į dievų puotą. Olimpe Iksionas išdrįso siekti Heros meilės, todėl Dzeusas iš debesies sukūrė Heros antrininkę, kuri nuo Iksiono pagimdė kentaurą (ar kentaurus). Dėl to, kad Iksionas ėmė girtis ryšiu su Hera, Dzeusas įsakė jį pririšti prie besisukančio ugninio rato ir užmesti ant debesų. Ugninis ratas, prie kurio buvo pririštas Iksionas, siejamas su saulės disko, riedančio dangaus skliautu, įvaizdžiu ir simbolizuoja stichinių gamtos jėgų galybę.
Pirmasis mitą apie Iksioną savo kūriniuose minėjo graikų poetas Pindaras.