įkỹriosios bsenos, obsèsijos (lot. obsessio – apsiautimas, blokada), liguistos psichikos būsenos. Žmogų kamuoja nemalonios, įkyrios mintys, abejonės, vaizdai, prisiminimai, baimė, noras daryti tai, kas neleistina. Jį apima didelis nerimas, jam svaigsta galva, smarkiai plaka širdis, jis prakaituoja, daro beprasmiškus veiksmus, bijo likti vienas, nebegali dirbti, nenori bendrauti. Žmogus supranta, kad jo būsena yra liguista, nepagrįsta, beprasmiška, bet nepajėgia jos atsikratyti. Kuo labiau bando šios būsenos atsikratyti, tuo labiau ji trukdo jam susikaupti, dirbti, ilsėtis. Pvz., žmogus bijodamas užsikrėsti kokia nors liga ir norėdamas sumažinti dvasinę įtampą, kurią sukelia įkyriosios būsenos, labai dažnai plauna rankas, nors supranta, kad taip elgtis nėra reikalo. Ypač kamuoja nepagrįstos baimės: bijomasi staigios mirties (tanatofobija), užkrečiamųjų ligų (mizofobija), vėžio (kancerofobija), didelės erdvės (agorafobija) ir kita. Įkyriosios būsenos yra svarbiausias neurozių požymis, kartais reiškiasi sergant šizofrenija, psichopatijomis, pažeidus smegenis. Gali kilti ir sveikiems jautrios psichikos žmonėms. Tokie žmonės abejoja įprastais veiksmais (pvz., vis tikrina, ar užrakintos durys, išjungti prietaisai), taria nereikšmingus žodžius (pvz., vadinasi, vienu žodžiu), tačiau tai jiems netrukdo. Ligoniams, patiriantiems labai sunkias įkyriąsias būsenas, būdingas paradoksalus reagavimas: į tariamus pavojus jų gynybinė reakcija labai stipri, o į realius – sumažėjusi. Pvz., įkyriosios būsenos kamuojamas žmogus sužinojęs, kad serga piktybiniu naviku, gali visai nesijaudinti. Įkyriosios būsenos gydomos vaistais, psichoterapija.
Obsesijų terminą 1868 pirmą kartą pavartojo vokiečių psichiatras R. von Kraftas-Ebingas.