ilgieji pilkapiai
trapecinio pilkapio rekonstrukcija (Ashbury, Berkšyras; 54 m ilgio)
ilgeji plkapiai, laidojimo paminklai, penktame–ketvirtame tūkstantmetyje prieš Kristų paplitę Šiaurės ir Vidurio Europoje. Tai iš žemių supilti trapecijos arba stačiakampio plano pilkapiai, siejami su piltuvėlinių taurių kultūra. Trapecijos plano ilgųjų pilkapių rasta Anglijoje, Pietų Škotijoje, Danijoje, Šiaurės Vokietijoje, Vakarų ir Pietų Lenkijoje. Ilgieji pilkapiai dažnai aptinkami po du ar tris, kartais didesnėmis grupėmis; Sarnowo (Vakarų Lenkija) pilkapyną sudarė 9 pilkapių grupė.
Šie pilkapiai būna 24–45 m ar 60–80 m ilgio, dažniausiai 3–11 m pločio; vienas galas platesnis (manoma, tai priekinė dalis; Kujavijoje rasta iki 170 m ilgio pilkapių). Įėjimas į pilkapį įrengtas priekinėje dalyje, dažniausiai į tekančios Saulės pusę (orientuoti rytų vakarų arba šiaurės rytų ir pietvakarių kryptimi). Pilkapiai buvo sutvirtinti akmeniniais (akmenys lygiais plokščiais paviršiais), kartais mediniais (rąstų) aptvarais; akmenys nuo platesniojo galo krauti mažėjančia tvarka. Rąstų aptvarų (vertikalūs mediniai stulpai sustatyti pamatų griovelyje) rasta Danijoje, Bohemijoje ir Pietų Lenkijoje; kai kuriuos pilkapius juosė akmenų ir rąstų siena (Stengade, Danija).
Stačiakampio plano ilguosius pilkapius sudarė stačiakampės konstrukcijos, statytos ant stulpų (perkirstų medžių kamienų, apkrautų akmenimis) karkaso, apipiltos žemėmis. Juos į skyrius dalijo skersinės akmenų ar akmenų ir rąstų sienos arba medinės tvorelės. Barkærio (Djursland’e, Danija) du apie 85 m ilgio ir 6,5–7,5 m pločio pilkapiai (laikyti namais) buvo padalyti į apie 3 m ilgio 26 patalpas. Aptikta stačiakampių 4 × 4 ar 3–4 × 5 m dydžio statinių su palapinės pavidalo stogu, įrengtų virš kapo, manoma, naudotų apeigoms (tokių statinių rasta Kujavijoje ir Jutlandijoje). Juose rasta laužavietės žymių. Ilgajame pilkapyje dažniausiai buvo įrengiamas vieno mirusiojo kapas. Kapai (stačiakampės dėžės iš akmenų ir rąstų) įrengti duobėse arba ant žemės. Įkapės kuklios: vienas ar keli daiktai – dažniausiai dekoruotos vazos, šernų iltys, kartais titnaginiai įrankiai. Rasta gintarinių karolių (buvo veriami į vėrinius arba siuvami prie drabužių). Kai kur trūksta mirusiojo griaučių, manoma, palaidojus mirusįjį, dar kuriam laikui pilkapis buvo paliekamas neuždarytas, kad paukščiai nulestų audinius.
stačiakampio pilkapio, supilto ant medinio laidojimo namo, rekonstrukcija (Fussel’s Lodge, Eseksas; apie 51,5 m ilgio)
Prie įėjimo į ilguosius pilkapius dažnai statyti trikampiai apie 1 m ir aukštesni akmenys, manoma, simbolizavo regeneratyvinį deivės trikampį. Ketvirto tūkstantmečio prieš Kristų antroje pusėje Nyderlanduose, Vokietijoje ir Pietų Skandinavijoje atsiradę dolmenai, Lenkijoje apie 3200 pr. Kr. – koridoriniai kapai ilgainiui pakeitė ilguosius pilkapius.