ilgis
igis, baigtinės kreivės skaitinė charakteristika. Kreivės (kreivės lanko) ilgis – riba, prie kurios artėja į tą kreivę (kreivės lanką) įbrėžtos laužtės ilgis (jos kraštinių ilgių Δli suma) neribotai didinant jos kraštinių skaičių n ir mažinant didžiausios jų ilgį: \( \lim\limits_{\substack{n \to \infty \\ \mathrm{max} \:\Delta l_i \to 0}}\sum\limits_{i=1}^{n} \Delta l_i \). Plokščiosios kreivės y = f(x), turinčios tolydžiąją išvestinę f′(x) intervale [a, b], ilgis apskaičiuojamas pagal formulę: . Jei kreivės lygtys yra parametrinės, t. y. x = x(t), y = y(t) (t1 ≤ t ≤ t2), tada ; jei kreivės lygtis polinėje koordinačių sistemoje yra ρ = ρ(φ) (φ1 ≤ φ ≤ φ2), tada . Astroidės, kurios parametrinės lygtys yra x = acos3t, y = asin3t, ilgis l = 6a, cikloidės (x = a(t – sint), y = a(1 – cost)) vienos arkos ilgis l = 8a, kardioidės ρ = a(1 ± cosφ) ilgis l = 8a. Elipsės x = acost, y = bsint ilgis išreiškiamas elipsiniu integralu ; čia e – elipsės ekscentricitetas. Kreivės ilgio sąvoką 19 a. išaiškino C. Jordanas.
1668