Ilguvà, kaimas Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, Kriūkų seniūnijoje, 5 km į vakarus nuo Kriūkų, Nemuno kairiajame krante; parapijos centras. 139 gyventojai (2021). Kaimo vakariniu pakraščiu teka Nyka (Nemuno intakas). Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia. Pensionas. Ilguva yra Panemunių regioniniame parke. Į pietvakarius nuo kaimo yra Dulinčiškių piliakalnis.
Architektūra
Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia su varpine Ilguvoje (1814)
Medinė Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (1814) ir varpinė. Bažnyčioje yra vertingas paveikslas Marija su Kūdikiu (dailininkas M. E. Andriolis). Išliko 18 a. pabaigos dvaro sodybos pastatai – liaudiškojo klasicizmo stiliaus rūmai, kumetynas, kluonas, oficina, arklidės ir kiti.
2271
Istorija
Ilguvos pradžia – 1583 minimi Panykiai. 1758 dvarą įsigijo prelatas V. Talko-Grincevičius Ilgauskas; Panykius imta vadinti Ilguva. 1765 pastatyta medinė bažnyčia (1813 sudegė). 19 a. veikė spirito varykla, malūnas, plytinė, kalkinė. 1818 įkurta mokykla (1836–39 mokytojavo A. Tatarė). Ilguvos savininkai broliai H. ir P. Grincevičiai rėmė 1863–1864 sukilėlius, todėl Rusijos imperijos valdžios buvo suimti ir ištremti į Tobolsko guberniją. Ilguvos dvare gyveno J. Talko-Hryncewiczius. Nuo 1895 dvarą valdė E. Młynarskis. 20 a. pradžioje čia lankėsi ir kūrė P. Kochańskis, I. Paderewskis, F. Ruščicas, K. Szymanowskis, S. Šimkus, S. Żeromskis, po 1918 – J. A. Herbačiauskas, K. Šimonis. Dvare vyko koncertai, buvo sukaupta apie 1000 knygų biblioteka. 1918 Ilguvoje įsteigta mokykla, parduotuvė, vėliau paštas. 1919 Ilguva buvo valsčiaus centras.
Ilguvos dvaro dvarininko namas (1790, restauruotas 1996, architektė L. M. Perevičienė)
1940 prie jos prijungti Tvirbūtai (minimi nuo 1537); iki 1922 buvo Ilguvos dvaro palivarkas. Po II pasaulinio karo Ilguvos apylinkėse veikė Tauro apygardos Lietuvos partizanai. 1827 buvo 219, 1881 – 102, 1923 – 122, 1959 – 255, 1979 – 284, 1989 – 228, 2001 – 198, 2011 – 159 gyventojai.
Ilguva amžininkų prisiminimuose Vilnius 2004.
1990
-Panykiai; -Tvirbūtai