iliuminacija

iliuminãcija (lot. illuminatio – apšvietimas, išryškinimas), spalvotas piešinys arba inicialas, kuriais puoštos viduramžių rankraštinės knygos. Piešta plunksna, tapyta tempera, guašu, akvarele, buvo sidabruojama, auksuojama. Dažniausiai kurta ornamentiniai arba figūriniai inicialai, teksto iliustracijos, dekoratyviniai apvadai. Europoje plito nuo 7 amžiaus. Karolingų renesanso laikotarpiu svarbūs iliuminacijų kūrimo centrai veikė Reimse, Tours’e, Otonų renesanso – Reichenau saloje, Hildesheime. Nuo 12 a. kurtos ir islamo šalyse. 15 a. Burgundijoje iliuminacijos pasidarė didesnės, kurti erdviniai efektai, gamtos, buitiniai vaizdai (H., J. ir P. Limbourgų Laimingiausios kunigaikščio Berry valandos 1413–16). 15 a. išradus spaudą nuo 16 a. iliuminacijos pradėjo nykti. 14 a.–17 a. viduryje plito Lietuvoje (Laurušavo evangelija, 14 a.). Iliuminacija dar vadinama miniatūra.