iliustrãcija (lot. illustro – nušviečiu), knygų grafikos kūrinys, puošiantis, papildantis, interpretuojantis tekstą. Kuriama grafikos (rečiau tapybos) įvairiomis technikomis, būna spalvota ir nespalvota, spausdinama kartu su tekstu arba įklijose. Atsirado 6–7 a. Kinijoje. Europoje paplito viduramžių rankraštinėse knygose.
Lietuvoje
Lietuvoje seniausi iliustruoti leidiniai išlikę iš 14 a. (Laurušavo evangelijos miniatiūros). 16 a. pabaigoje paplito medžio raižinio, 17–18 a. – vario raižinio technika sukurtos iliustracijos. 19 a. išpopuliarėjo grožinių leidinių iliustracijos, jų sukūrė V. Smakauskas, M. E. Andriolis. 20 a. žymūs iliustratoriai – P. Augius, S. Eidrigevičius, V. K. Jonynas, V. Jurkūnas, S. Krasauskas, A. Kučas, A. Makūnaitė, V. Petravičius, P. Repšys, A. E. Steponavičius, B. Žilytė, A. Žvilius ir kiti.