Glazunov Ilja (rus. Илья Глазунов; Ilja Glazunòvas) 1930 06 10Sankt Peterburgas 2017 07 09Maskva, rusų tapytojas, scenografas, grafikas. 1951–57 mokėsi I. Repino tapybos, skulptūros ir architektūros institute Leningrade. Nuo 1978 dėstė V. Surikovo dailės institute Maskvoje; profesorius (1981). Įsteigė Rusijos tapybos, skulptūros ir architektūros akademiją Maskvoje, nuo 1987 jai vadovavo. Barselonos, Madrido dailės akademijų garbės narys.
I. Glazunov. F. Dostojevskis. Baltoji naktis (aliejus, 1983)
Ankstyvojoje tapyboje plėtojo akademistinį romantizmą, bet dėl pabrėžiamų patriotinių jausmų Rusijos praeičiai kūryba nepritapo prie tuo laikotarpiu dailėje vyravusios socialistinio realizmo doktrinos. Epiniams didelio formato paveikslams būdinga patosas, vyrauja intensyvių spalvų koloritas (Vietnamas 1967, Čilė 1969, 20 amžiaus misterija 1970–72, Nikaragva 1973, Kulikovo laukas 1980, Amžinoji Rusija, arba 100 amžių 1986, Didysis eksperimentas 1990, Kelkis, Rusija! 1994, Dieve, saugok Rusiją! 1999). Nutapė žymių politikų, kultūros veikėjų portretų (Federico Fellini 1963, Indira Gandhi 1973). Sukūrė piešinių, scenovaizdžių (N. Rimskio‑Korsakovo operai Sakmė apie nematomąjį Kitežo miestą 1983, Didžiajame teatre Maskvoje, su žmona N. Vinogradova‑Benois).
Iliustravo rusų literatūros kūrinių (daugiausia F. Dostojevskio, kurio idėjos turėjo įtakos I. Glazunovo kūrybai). 10 dešimtmečio pabaigoje vykdė Maskvos Didžiųjų kremliaus rūmų interjero restauravimo darbų priežiūrą.
2635