ilyrizmas

ilyrzmas, 19 a. 4–5 dešimtmečio kroatų visuomeninis politinis ir kultūrinis sąjūdis (pavadinimas iš senovės ilyrų, laikytų pietų slavų protėviais). Kilo buvusiose Ilyrijos provincijose ėmus sparčiau klostytis naujiems visuomeniniams santykiams ir formuotis kroatų tautai. Svarbiausi siekiai: pietų slavų tautinis atgimimas, kultūros plėtotė, autonominės Ilyrijos (Habsburgų imperijoje) sukūrimas. Svarbiausi veikėjai: L. Gajus, J. Draškovićius, J. Mažuranićius, L. Vikutinovićius. Nuo 1835 ilyrininkai leido laikraštį Novine Hrvatske (vėliau vadino Ilirske Narodne Novine, Narodne Novine), jo literatūrinį priedą Danica Hrvatska, Slavonska i Dalmatinska, steigė skaityklas, rengė vaidinimus. Kaip atsvarą ilyrizmui Vengrijos (jai tuo metu priklausė Kroatija) vyriausybė sukūrė Kroatijos–Vengrijos partiją (vadinamieji vengrofilai). 1841, 1842 Zagrebe įvyko ilyrininkų ir vengrofilų ginkluotų susirėmimų. Per 1848–49 Vengrijos revoliuciją siekta Kroatijos autonomijos. Ilyrizmas turėjo didelės reikšmės kroatų tautinės savimonės stiprėjimui, kultūros plėtotei (sukurta kroatų literatūrinė kalba, įsteigta spaustuvė, 1835 – Zagrebo akademijoje – Kroatų kalbos ir literatūros katedra).